Pasakojimai teigia, kad neturintiems duonos valstiečiams ji siūlė valgyti pyragą, o jos milžiniškas išlaidavimas privedė prie revoliucijos.
Iš tiesų realybė yra kur kas sudėtingesnė. Marija Antuanetė nebuvo šaltakraujis Prancūzijos aristokratijos simbolis. Tačiau nebuvo ir nekalta auka.
Kelias į Versalį
Maria Antonia Josepha Joanna gimė 1755 m. lapkričio 2 d. Vienoje Šventosios Romos imperatoriui Pranciškui I-ajam ir Habsburgų imperatorienei Marijai Teresei.
Kaip buvo įprasta aukštajai aristokratijai, ją privatūs mokytojai mokė moralės ir religijos. Taip pat mokėsi vokiečių bei prancūzų kalbų, nors mokytojai ją apibūdino kaip tingią ir sunkiai mokomą.
Būsimosios karalienės vaikystė buvo prabangi, žiemas ji leisdavo slidinėdama kalnuose, o vasaras – iškilminguose Schönbrunno rūmuose.
Būdama septynerių, šiuose rūmuose Marija susipažino su Wolfgangu A. Mozartu. Ji domėjosi muzika, išmoko groti fleita, puikiai mokėjo šokti.
Pasibaigus Septynerių metų karui, Prancūzijos ir Austrijos sudaryta sąjunga turėjo būti sutvirtinta karališkomis vedybomis.
Atvykusi į Versalį 1770 m., vos 14-os metų Marija turėjo susituokti su Liudviko XV sūnumi, metais už ją vyresniu Liudviku Augustu, kuris, beje, buvo jos antros eilės pusbrolis. Jaunoji dama turėjo prisitaikyti prie naujos kultūros ir „naujo” vardo – Marija Antuanetė.
Svetimšalė karalienė
Nuo pačios pirmos dienos karališkoji santuoka tapo skandalinga. Pagal to laikotarpio tradiciją vedybų ceremonijos svečiai palydėdavo jaunavedžius iki miegamojo kambario.
Svečiams išsisklaidžius ir užuolaidoms užsitraukus, Marija ir Liudvikas turėjo atlikti vedybinę pareigą.
Tačiau jau greitai plačiai pasklido žinia, jog nieko neįvyko. Tai tapo populiaria diskusijų ir pašaipų tema tiek rūmuose, tiek tarp visuomenės.
Nėra žinoma, kodėl nebuvo įgyvendinta ši pareiga. Vieni mano, kad Liudvikas turėjo fimozę (apyvarpės susiaurėjimą), dėl ko lytiniai santykiai jam buvo per daug skausmingi.
Kiti mano, kad įtakos turėjo jų amžius: būdami dar paaugliai, Marija ir Liudvikas tiesiog nežinojo, ką daryti.
Po ketverių metų nuo vestuvių, 1773 m., netikėtai mirė Liudvikas XV. Jo sūnus Liudvikas Augustas tapo karaliumi Liudviku XVI, o jo žmona – karaliene.
