Tarpukariu Lietuvos marijavitų, dar vadinamų Marijos sekėjais, bendruomenė turėjo kelis šimtus narių, dvi parapijas, savo bažnyčią ir kurį laiką leido laikraštį.
Nuo katalikų juos skyrė požiūris į kai kuriuos religinius klausimus. Ryškiausi išoriniai skirtumai – tai, kad pas juos kunigai galėjo turėti šeimas, o į kunigystę šventinamos buvo ir moterys.
Tačiau tuo skirtumai neapsiribojo – marijavitai manė, kad senoji Romos katalikų bažnyčios institucinė sistema yra sugedusi, daugeliui kunigų nerūpi sielos išganymas ir kad sistemą reikia reformuoti, pasisakė prieš išpažintį.
Toks kitoniškumas lėmė, kad marijavitų gyvenimas Lietuvoje, kaip ir Lenkijoje, nebuvo lengvas – juos persekiojo, jie kentėjo smurtą.
Dabar Marijos žemėje Marijos sekėjų nebėra, jų bažnyčia nugriauta, o kažką apie juos žino tik istorijos entuziastai. Tai turbūt vienintelė religinė bendruomenė Lietuvoje, tarpukariu gyvavusi, o dabar visiškai išnykusi ir pamiršta.
