2020-05-10 08:07

Marijavitai: pamiršta religinė mažuma, kuri įšventino pirmąją kunigę moterį Lietuvoje

Klangiuose, kaimelyje Šakių rajone, tarpukariu stovėjo maža medinė bažnyčia. Joje, kas buvo neįprasta tiems laikams ir būtų neįprasta dabar, galėjote sutikti kunigę moterį. O, bijodami persekiojimo, daug žmonių vengė pripažinti, kad meldžiasi būtent čia. Ši bažnyčia buvo ne katalikų. Ji priklausė marijavitams – keistai ir jau beveik pamirštai Lietuvoje krikščionybės atšakai, susilaukusiai ir nemenko persekiojimo.
Marijavitai
Marijavitai / 123RF.com nuotr.

Tarpukariu Lietuvos marijavitų, dar vadinamų Marijos sekėjais, bendruomenė turėjo kelis šimtus narių, dvi parapijas, savo bažnyčią ir kurį laiką leido laikraštį.

Nuo katalikų juos skyrė požiūris į kai kuriuos religinius klausimus. Ryškiausi išoriniai skirtumai – tai, kad pas juos kunigai galėjo turėti šeimas, o į kunigystę šventinamos buvo ir moterys.

Tačiau tuo skirtumai neapsiribojo – marijavitai manė, kad senoji Romos katalikų bažnyčios institucinė sistema yra sugedusi, daugeliui kunigų nerūpi sielos išganymas ir kad sistemą reikia reformuoti, pasisakė prieš išpažintį.

Toks kitoniškumas lėmė, kad marijavitų gyvenimas Lietuvoje, kaip ir Lenkijoje, nebuvo lengvas – juos persekiojo, jie kentėjo smurtą.

Dabar Marijos žemėje Marijos sekėjų nebėra, jų bažnyčia nugriauta, o kažką apie juos žino tik istorijos entuziastai. Tai turbūt vienintelė religinė bendruomenė Lietuvoje, tarpukariu gyvavusi, o dabar visiškai išnykusi ir pamiršta.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą