Tačiau, žinoma, ne visi merai atitinka vidurkį – tarp rinkimų nugalėtojų galima rasti ir merų, turinčių netradicinių pomėgių, tokių kaip elnių auginimas ar maratonų bėgiojimas, ir merų, kurie gimė jau po Nepriklausomybės atkūrimo.
15min dalinasi įdomiausia su merų rinkimais susijusia statistika. Straipsnis paremtas rinkimų rezultatais ir kandidatų į merus prieš rinkimus Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) teiktomis deklaracijomis.
Kiek merų perrinkome?
Iš 60 kadenciją baigiančių merų perrinkti buvo 38. Tai vienu mažiau negu per 2019 m. rinkimus, kai perrinkti buvo 39 merai.
11 kadenciją baigiančių merų buvo neperrinkti, dar 11 merų perrinkimo nesiekė.
21 meras 2023 m. rinkimų metu į šias pareigas išrinktas buvo pirmą kartą. Vienas – Kęstutis Tubis Anykščių rajone – buvo perrinktas po pertraukos.
Kiek išrinkome vyrų ir kiek moterų?
Merais 2023 m. išrinkti 54 vyrai ir 6 moterys. Moterų merių skaičius minimaliai padidėjo: po 2019 m. mero rinkimų merės moterys vadovavo 5 savivaldybėms.
Perrinktos buvo Širvintų merė Živilė Pinskuvienė, Birštono merė Nijolė Dirginčienė, Lazdijų rajono merė Ausma Miškinienė.
Pirmąkart moterį merę turės Mažeikių rajonas, kur laimėjo Rūta Matulaitienė, Zarasų rajonas, kuriam vadovaus Nijolė Guobienė, ir Alytaus rajonas, kur išrinkta Rasa Vitkauskienė.
Kokias kalbas moka merai ir koks jų išsilavinimas?
Iš kandidatų deklaracijų matyti, kad daugiausia jų – 48 iš 60 – nurodė mokantys rusų kalbą. 34 kandidatai nurodė mokantys anglų kalbą, po 11 – vokiečių ir lenkų, 4 – prancūzų kalbas.
Esama ir retesnių kalbų mokėtojų. Tauragės rajono meras Dovydas Kaminskas nurodė mokantis danų, Joniškio rajono meras Vitalijus Gailius – latvių kalbas.
Daugiausia – po 4 užsienio kalbas – mokantys nurodė Anykščių rajono meras K.Tubis ir Raseinių rajono meru išrinktas Seimo narys A.Nekrošius. Penki kandidatai mokantys užsienio kalbų nenurodė.
28 kandidatai nurodė turintys magistro laipsnį, 8 – bakalauro, trys (Raseinių rajono meras Arvydas Nekrošius, Jonavos rajono meras Mindaugas Sinkevičius ir Kazlų Rūdos meras Mantas Varaška) – daktaro laipsnį.
Vienas kandidatas nurodė laipsnio neturintis, 20 kandidatų savo mokslo laipsnio pildydami VRK deklaracijas nenurodė.
Kas vyriausias ir kas jauniausias meras?
Vidutinis išrinkto mero amžius 2023 m. kovo 5 d. (pirmojo rinkimų rato dieną) buvo 50,2 metų.
Jauniausias išrinktas meras – Vilniaus rajono savivaldybės meru tapęs socialdemokratas Robertas Duchnevičius, kuriam 31 metai – jis gimęs 1991 m. rugpjūtį.
Taip pat 31 metai yra Trakų rajono savivaldybės merui Liberalų sąjūdžio atstovui Andriui Šatevičiui, jis gimęs 1991 m. balandį.
32 metai yra naujajam Biržų rajono merui socialdemokratui Kęstučiui Knizikevičiui, 33 metai – Šilalės rajono meru tapusiam Tadui Bartkui, kurį iškėlė komitetas „Vardan Šilalės krašto“. 34 metai yra Tauragės rajono merui, Liberalų sąjūdžio atstovui Dovydui Kaminskui.
Vyriausias išrinktas meras yra Kauno rajone išrinktas socialdemokratas Valerijus Makūnas, jam 67 metai.
Po 65 metus yra Birštono merei socialdemokratei Nijolei Dirginčienei, Prienų rajono merui socialdemokratui Alvydui Vaicekauskui ir Kaune su komitetu „Vieningas Kaunas“ išrinktam Visvaldui Matijošaičiui.
Kokia merų tautybė ir šeimyninis statusas?
Dauguma merų nurodė, kad yra lietuviai. Tačiau išrinkti buvo ir du kandidatai, kurie nurodė, kad yra lenkai – Robertas Duchnevičius Vilniaus rajono savivaldybėje ir Zdislavas Palevičius Šalčininkų rajono savivaldybėje.
50 merų VRK deklaracijose nurodė, kad yra vedę ar ištekėjusios, 4 – kad išsiskyrę ar išsiskyrusios, du (Ignalinos rajono meras Laimutis Ragaišis ir Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis) nurodė esantys našliai.
Du merai (Pakruojo rajono meras Saulius Margis ir Tauragės rajono meras Dovydas Kaminskas) nurodė esantys nevedę ir du (Šilalės rajono meras Tadas Bartkus bei Biržų rajono meras Kęstutis Knizikevičius) savo šeiminio statuso nenurodė.
Įprasčiausi ir įdomiausi naujųjų merų pomėgiai
Tarp dažniausiai VRK deklaracijose minimų naujųjų merų pomėgių – sportas, kelionės, skaitymas, istorija, žvejyba, medžioklė, laiko leidimas su šeima.
Yra ir įdomesnių pomėgių – štai Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas ir Kalvarijos rajono meras Nerijus Šidlauskas nurodė mėgstantys protmūšius, Neringos meras Darius Jasaitis ir Alytaus meras Nerijus Cesiulis domisi numizmatika, Elektrėnų rajono mero Gedimino Ratkevičiaus pomėgis yra kultūrizmas.
Kazlų Rūdos rajono meras Mantas Varaška tarp pomėgių mini statistiką ir kino montažo klaidas, Kupiškio rajono meras Dainius Bardauskas nurodo, kad 1970-1990 m. muzika yra neatsiejama jo gyvenimo dalis, Panevėžio rajono meras Antanas Pocius kaip vieną savo pomėgių įvardina meistrystę.
Raseinių rajono meras Arvydas Nekrošius domisi programavimu ir mokslinės fantastikos filmais, Rokiškio rajono meras Ramūnas Godeliauskas gieda sakralinės muzikos chore ir domisi kinologija. Tauragės rajono meras Dovydas Kaminskas nurodo, kad jo aistra yra bėgimas ir kad jis yra nubėgęs 18 maratonų, taip pat dalyvauja triatlono varžybose.
Ukmergės rajono meras Darius Varnas užsiima elnių auginimu, o Varėnos meras Algis Kašėta tarp pomėgių nurodo partizaninio karo Lietuvoje tyrinėjimą.
Kurie rinkimus laimėję merai yra teisti ir už ką?
Merų rinkimuose triumfavo keturi teisti kandidatai. Anykščių rajono meru išrinktas buvo Kęstutis Tubis, kurį 2023 m. sausį Panevėžio apygardos teismas pripažino kaltu dėl prekybos poveikiu 2018-2019 m., būnant meru ir savivaldybės tarybos nariu. K.Tubis šį teismo sprendimą apskundė Lietuvos Aukščiausiajam teismui.
Po pirmojo rinkimų turo K.Tubis VRK sprendimu buvo pašalintas iš rinkimų kovos, nes Panevėžio apygardos teismas pateikė išaiškinimą, kad bausmė - atimta teisė ketverius metus dirbti valstybės tarnyboje - apima ir renkamas pareigas.
Bet po kelių dienų Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panaikino šį sprendimą ir VRK tą pačią dieną K.Tubį grąžino į rinkimus. Sprendimas K.Tubį grąžinti į rinkimus buvo apskųstas.
Kalvarijos savivaldybės meru išrinktas Nerijus Šidlauskas, kurį 2013 m. Marijampolės rajono apylinkės teismas pripažino kaltu dėl kyšininkavimo einant savivaldybės tarybos nario pareigas.
Klaipėdos rajono meru išrinktas Bronius Markauskas 2005 m. Kauno apygardos teismo buvo teistas už žemdirbių protesto akcijos organizavimą.
Kupiškio rajono meru išrinktas Dainius Bardauskas 2000 m. buvo teistas už autoįvykį.
Be to, D.Bardauskas Panevėžio apygardos prokuratūros buvo apkaltintas korupcija, bet 2022 m. rugpjūtį D.Bardauską Panevėžio apygardos teismas išteisino.
Panevėžio apygardos prokuratūra su skundu kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį apeliacinį teismą, prašydama panaikinti išteisinamąjį nuosprendį ir D.Bardauską pripažinti kaltu dėl pripažinti kaltu dėl kyšininkavimo, prekybos poveikiu, kurstymo suklastoti dokumentą.
Teismas nuosprendį ketina skelbti balandžio 27 dieną.
Dviejose bylose dėl korupcijos buvo teisiamas ir Panevėžio miesto meras Rytis Mykolas Račkauskas.
Pernai lapkritį ir šiemet sausį meras abejose bylose buvo išteisintas Apeliacinio teismo. Bet vienoje byloje žodį dar tars Lietuvos Aukščiausiasis teismas (LAT), o kitoje dar nesibaigė kasacinių skundų pateikimo terminas. R.M.Račkauskas nuo pradžios kaltinimus korupcija vadino susidorojimu.
Kiek išrinkome milijonierių ir kas turi mažiausiai turto?
Turtingiausias iš išrinktų merų – Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis, kurio turto vertė viršija 2,6 mln. eurų.
Taip pat jis nurodo turįs vertybinių popierių, meno kūrinių ir juvelyrinių dirbinių už daugiau negu 2,3 mln. eurų, 22,8 tūkst. eurų piniginių lėšų bei kad yra suteikęs paskolų už daugiau negu 5 mln. eurų.
Taip pat milijonieriais galima laikyti Prienų rajono savivaldybės merą Alvydą Vaičekauską, kuris nurodė turįs turto už 1,02 mln. eurų bei 164 tūkst. eurų piniginių lėšų, Druskininkų merą Ričardą Malinauską, kuris nurodė turįs turto už 680 tūkst. eurų, vertybinių popierių, meno kūrinių ir juvelyrinių dirbinių už 283 tūkst. eurų ir 441 tūkst. eurų piniginių lėšų, Palangos merą Šarūną Vaitkų, kuris nurodė turįs turto už 948 tūkst. eurų bei 54,8 tūkst. eurų piniginių lėšų, bei Zarasų rajono merę Nijolę Guobienę, kuri nurodė turinti turto už 1,001 mln. eurų, vertybinių popierių, meno kūrinių ir juvelyrinių dirbinių už 2383 eurus ir 91,6 tūkst. eurų piniginių lėšų.
Mažiausiai turto – vos už 3 500 eurų – nurodė turintis Biržų rajono meras Kęstutis Knizikevičius.
Tauragės rajono meras Dovydas Kaminskas nurodė turintis turto už 12 200 eurų ir 8057 eurus piniginių lėšų. Vilniaus rajono savivaldybės meras Robertas Duchnevičius nurodė turintis 12 000 eurų turto ir 12 000 eurų piniginių lėšų.
Kur kova buvo įtempčiausia, o kur – mažiausiai įtempta?
Per pirmąjį merų rinkimų turą kovo 5 d. pergalę iškovojo 24 kandidatai. 36 savivaldybėse prireikė antrojo turo. Per ankstesnius rinkimus 2015 m. ir 2019 m. postą pirmajame ture užsitikrino mažiau politikų – po 19.
Didžiausia persvara triumfavo Šalčininkų rajono meras, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovas Zdzislavas Palevičius, pirmajame rate surinkęs 80,04 proc. rinkėjų balsų.
Nedaug atsiliko Širvintų rajono merė, Lietuvos regionų partijos atstovė Živilė Pinskuvienė, pirmajame rate surinkusi 78,27 proc. rinkėjų balsų.
70 proc. rinkėjų balsų ribą pirmajame rate taip pat peržengė Mindaugas Sinkevičius Jonavos rajone, Ričardas Malinauskas Druskininkuose, Dovydas Kaminskas Tauragės rajone ir Mantas Varaška Kazlų Rūdos rajone.
Pati įtempčiausia kova antrajame rate vyko Ignalinos rajone, kur „valstietis“ Laimutis Ragaišis socialdemokratą Justą Rasiką aplenkė vos 102 balsais.
Taip pat įtemptos kovos antrajame rate vyko Kėdainių rajone, kur Valentinas Tamulis Viktorą Fiodorovą aplenkė 379 balsais, Pasvalio rajone, kur Gintautas Gegužinskas Neringą Trinskienę aplenkė 408 balsais, Šilalės rajone, kur Tadas Bartkus Joną Gudauską aplenkė 426 balsais, Kupiškio rajone, kur Dainius Bardauskas Vidmantą Paliulį aplenkė 466 balsais, Visagine, kur Erlandas Galaguzas Dalią Štraupaitę aplenkė 486 balsais, Vilniaus rajone, kur Robertas Duchnevičius Waldemarą Urbaną aplenkė 526 balsais.
Bendras rinkėjų aktyvumas pirmajame rate siekė 48,94 proc. ir buvo šiek tiek didesnis nei ankstesniuose rinkimuose. 2019 metais rinkėjų aktyvumas siekė 47,8 proc.
Bendras rinkėjų aktyvumas antrajame rate siekė 45,82 proc. ir buvo didesnis negu 2019 m., kai rinkėjų aktyvumas siekė 41,28 proc.
Kokioms partijoms rinkimai buvo sėkmingiausi?
Daugiausia – 17 – merų postų rinkimuose iškovojo socialdemokratai. Antri liko įvairūs politiniai komitetai, iškovoję 11 merų postų. Treti – Liberalų sąjūdis, ši partija iškovojo 9 mero postus.
8 merų postus iškovojo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų partija, po 5 – Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai bei Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“.
Du merų postus iškovojo „Laisvės ir teisingumo“ partija, po vieną – Lietuvos regionų partija, Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga bei save išsikėlęs kandidatas.
Kuris meras valdo ilgiausiai?
Ilgiausiai iš visų išrinktų merų anksčiau meru yra buvęs Pasvalio rajono meras Gintautas Gegužinskas – šis meras nuo 1990 m. mero pareigas eina visąlaik, išskyrus trijų metų pertrauką 2000-2003 m., tad jo patirtis yra 30 metų. O jei baigs šią kadenciją poste, Pasvalio rajono meru jis bus prabuvęs 34 metus.
Antrą-trečią vietas pagal šį kriterijų dalinasi Ričardas Malinauskas Druskininkuose ir Antanas Černeckis Rietave, jie abu mero pareigas savo savivaldybėse be pertraukos eina nuo 2000 m., tad po 23 metus.
Nuo 2007 m. be pertraukos 16 metų merų pareigas eina Nijolė Dirginčienė Birštone ir Valerijus Makūnas Kauno rajone, nuo 2008 m. – Vitalijus Mitrofanovas Akmenės rajone.
