1. Kauno diena švenčiama gegužės 20 d. (ar artimiausią tai dienai savaitgalį), nes būtent šią dieną 1463 m. Kazimieras Jogailaitis praplėtė miesto teises.
2. Kaunas – labai senas miestas. Pirmą kartą Kauno gyvenvietės vardas istoriniuose šaltiniuose minimas 1361 m., tada Kauno pilis įvardijama kaip svarbi LDK tvirtovė. Bet archeologų radiniai rodo, kad gyvenvietė Nemuno ir Neries santakoje egzistavo ir gerokai anksčiau.
3. Nors daug lietuvių mano, kad Kauno pavadinimas kilo iš žodžio „kautis“, ši teorija istorikams kelia didelių abejonių: mūšiai su kryžiuočiais prasidėjo XIV a. viduryje, o gyvenvietė atsirado seniau.
4. Vyrauja teorija, kad Kauno miesto pavadinimas kilo iš asmenvardžio Kaunas. Tokia pavardė ir dabar kartais sutinkama Kauno apylinkėse. Kas buvo Kaunas – nežinia, bet manoma, kad jis galėjo būti pilies valdovas.
5. 1408 m. miestui suteiktos Magdeburgo teisės. 1473 m. mieste ėmė veikti pirmoji mokykla, 1500 m. – pinigų kalykla, 1519 m. – ligoninė, 1530 m. – muitinė, 1540 m. – vaistinė.
6. Kauno miesto herbinis antspaudas su tauru atsirado XV a. pradžioje, dar Vytauto Didžiojo laikais. Tai yra seniausias žinomas herbinis antspaudas LDK teritorijoje.
7. Kadaise Kaunas garsėjo savo... midumi. „Pagaliau miestas garsėja savo midumi, kuris yra puikus ir vadinamas liepų midumi. Tai iš neišsifermentavusio medaus daromas gėrimas, gal penkiasdešimt metų senumo. Jis laikomas statinėse ir vengriško vyno buteliuose, turi jo skonį bei aromatą, taip primena vyną, kad jeigu nesi gėrimų žinovas, gali būti lengvai apgautas“, – 1793 m. rašė po Kauną keliavęs vokietis Frederikas Šulcas.
8. 1812 m. karo metu Prancūzijos imperatoriaus Napoleono armija per Nemuną kėlėsi būtent ties Kaunu. Tada Kaune buvo apsistojęs ir pats imperatorius.
9. Jiesios piliakalnį, nuo kurio Napoleonas neva stebėjo armijos perkėlimą, buvo imta vadinti Napoleono kalnu.
10. Dabar, ko gero, žymiausia Kauno gatvė – Laisvės alėja – buvo nutiesta 1847 m. Tada ji, pagal tuo metu valdžiusį carą, vadinosi Nikolajaus prospektu.
11. 1897 m. Kaune gyveno vos apie 4 tūkst. lietuvių, jie sudarė apie 6 proc. miesto gyventojų. Lietuvišku miestu Kaunas tapo XX a. pradžioje: 1923 m. Kaune jau gyveno per 50 tūkst. lietuvių, kurie sudarė 58 proc. miesto gyventojų. Dabar lietuviai sudaro apie 90 proc. miesto gyventojų.
12. XIX a. pabaigoje Rusijos valdžia Kauną nutarė paversti tvirtove. Tada aplink miestą ir buvo įrengti fortai – iš viso devyni. 1912 m. buvo patvirtintas Kauno tvirtovės išplėtimo planas ir pradėti statyti dar keturi fortai, bet plano nespėta įgyvendinti.
13. Vis dėlto tvirtovė visų į ją dėtų vilčių nepateisino: 1915 m., I pasaulinio karo metais atėjus vokiečiams, tvirtovė atsilaikė vos 11 parų.
14. 1892 m. Kaune buvo įrengtas arklinis tramvajus, miestiečių vadintas „konke“. Ilgą laiką tai buvo pagrindinė viešojo transporto priemonė, bet mieste pasirodžius autobusams prarado populiarumą.
15. Tuo tarpu 1915 m. Kaune buvo įkurtas seniausias vis dar veikiantis Lietuvoje aerodromas, dabar vadinamas S.Dariaus ir S.Girėno vardu. Jį įkūrė vokiečiai karo metais. Keleiviniai lėktuvai iš Kauno tarpukariu skrido į Karaliaučių, Smolenską, Rygą, Palangą.
16. Kaune esanti S.Hariso gatvė yra viena nedaugelio Lietuvoje esančių gatvių, pavadintų amerikiečio garbei. Samuelis Harisas buvo lietuvių karių apmokyti atsiųstas amerikietis karininkas, kuris žuvo malšindamas komunistų sukilimą. Plačiau skaitykite čia.
17. Dar viena įdomi Aleksote esanti gatvė - H. ir O.Minkovskių gatvė. Broliai Minkovskiai, kurie buvo žydų kilmės, gimė ir augė būtent gatvėje, vėliau pavadintoje jų vardu. Lietuviams dabar jie žinomi mažai, bet abu buvo garsūs mokslininkai – vienas matematikas, dėstęs A.Einšteinui ir prisidėjęs prie reliatyvumo teorijos kūrimo, kitas gydytojas, tyręs cukrinį diabetą ir prisidėjęs prie insulino sukūrimo.
