Jei istorija būtų pasisukusi šiek tiek kitaip, kompiuterius žmonija galėjo pradėti naudoti dar XIX a. Į pramonės revoliuciją žengiančioje Anglijoje egzistavo „analitinės mašinos“, šiuolaikinio kompiuterio pirmtakės, projektas.
Pirmasis kompiuteris turėjo ir pirmąją programuotoją – Adą Lovelace. Jos – poeto George‘o Byrono duktės ir analitinės mašinos vizionierės – galvoje šiuolaikinės idėjos apie programavimą sukosi dar neatsiradus elektros lemputei ar telegrafui.
A.Lovelace laikoma pirmuoju žmogumi, kuris suprato, kad kompiuteris, arba „analitinė mašina“, kaip ją pavadino jos kūrėjas Charlesas Babbage‘as, gali atlikti ne tik matematinius skaičiavimus, bet ir sudėtingesnes užduotis.
Nors dėl lėšų trūkumo ir kūrėjų nesutarimų pirmasis kompiuteris XIX a. viduryje iki galo sukonstruotas taip ir nebuvo ir pirmojo kompiuterio laukti reikėjo dar šimtą metų, A.Lovelace indėlis į kompiuterijos vystymąsi dabar yra plačiai pripažintas.
Į mokslą pastūmėjo motina
Augusta Ada Byron, kuri vėliau tapo žinoma kaip Ada Lovelace, gimė Londone 1815 m. gruodžio 10 d.
Jos tėvas buvo garsus anglų romantizmo poetas George‘as Byronas, o motina - Ana Isabella Milkbanke.
Ada buvo vienintelė teisėta Byrono duktė, tačiau tėvų santuoka nebuvo laiminga. Kelios savaitės po Ados gimimo jie išsiskyrė, Byronas išvyko iš Anglijos ir Ada daugiau jo nematė.
Byronas buvo gerai žinomas kaip ekscentriškas ir pakvaišęs poetas. Pavyzdžiui, jis Kembridžo universiteto bendrabutyje laikė prijaukintą mešką, gėrė iš žmogaus kaukolės, turėjo daugybę romanų ir skandalų su įvairiomis moterimis, vieną – su savo pussesere.
Poeto eilės buvo pilnos revoliucinių idėjų, britiškos aristokratijos kritikavimo. Galiausiai jo maištingumas poetą nuvedė į Graikiją padėti kovoti už nepriklausomybę, kur jis žuvo.
Motina Ana Isabella buvo visiška priešingybė tėvui. Ji buvo išsilavinusi dama, itin religinga. Dar ji labai mėgo matematiką. Motina tikėjo, kad Byronas buvo tik grėsmė jos dukteriai ir siekė ją apsaugoti nuo tėvo „nepaprastos poetinės beprotybės“.
