Ši istorija Lietuvos politikoje buvo ir vis dar lieka išskirtinė tuo, kad į kovą įsivėlė ne politiniai oponentai, o du ryškiausi tos pačios partijos veidai.
Algirdas Brazauskas buvo ankstesnis LDDP pirmininkas, būtent LDDP jį rėmė ir Lietuvos Respublikos prezidento rinkimuose, kuriuos jis laimėjo.
Adolfas Šleževičius buvo LDDP partijos tuometinis pirmininkas ir Lietuvos premjeras, prie kurio paskyrimo daug asmeniškai prisidėjo ir A.Brazauskas.
Bet pleištą tarp dviejų partijos lyderių įvarė 1996 m. pradžioje žiniasklaidos paviešinta žinia, kad prieš pat 1995 m. pabaigoje kilusios bankų krizės pradžią premjeras Adolfas Šleževičius atsiėmė indėlį. Tai daugeliui bankų krizės metu nukentėjusių lietuvių kėlė įtūžį.
Iš pradžių laikęsis nuosaikiai, vėliau A.Brazauskas sugriežtino toną ir ėmė reikalauti premjero atsistatydinimo. Bet šis atsistatydinti nenorėjo.
Vyko konfrontacija, kurios vienoje pusėje buvo prezidentas, opozicija visuomenės nuomonė. Apklausos rodė, kad A.Šleževičiumi nepasitiki absoliuti dauguma lietuvių.
Kitoje pusėje – premjeras ir LDDP partija, kurios didelė dalis beveik iki pat galo atkakliai rėmė premjerą.
15min kviečia išsamiai prisiminti šią istoriją. Straipsnis yra parengtas 1995 m. gruodžio-1996 m. vasario „Lietuvos ryto“ ir „Respublikos“ straipsniais. Didžiausi Lietuvos laikraščiai padeda atkurti istorijos chronologiją.
„Kaip premjeras savo kišenę gelbėjo“
1995 m. pabaigoje Lietuvą purčiusi bankų krizė nebuvo pirmoji bankų krizė, bet nebuvo ir eilinė. Į krizę pateko du dideli Lietuvos bankai – Lietuvos akcinis inovacinis bankas (LAIB) ir „Litimpeks“.
Drauge šie bankai užėmė maždaug trečdalį tuometinės Lietuvos bankinės rinkos ir bendrame kontekste atrodė solidžiai.
Gruodžio 20-ąją Lietuvos banko valdyba paskelbė sustabdanti visas LAIB operacijas. Taip buvo pasielgta atsižvelgus į banko finansinę būklę ir nustatytus pažeidimus. Buvo paskelbta, kad bankas yra nemokus.
Krizė kitą dieną persimetė į – „Litimpeks“. Gruodžio pradžioje kaip tik buvo pranešta apie numatomą LAIB ir „Litimpeks“ susijungimą. Galiausiai gruodžio 22 d. Lietuvos bankas sustabdė abiejų bankų veiklą.
Įvykiai sukėlė paniką tarp indėlininkų. Radijo stotys nuolat skaitė pranešimus iš bendrovių, kurios pranešė perkeliančios savo atsiskaitomąsias sąskaitas į kitus bankus. Žmonės ėmė masiškai veržtis atsiimti indėlius.
Plačiau apie tai, kaip atrodė neramios metų dienos Lietuvoje 1995-aisiais, skaitykite čia.
Plačiau apie bankų krizės priežastis skaitykite čia.
Krizės dienomis valdžia ragino lietuvius nepanikuoti, pasitikėti bankų sistema ir neskubėti atsiiminėti indėlių.
Visgi vienas iš svarbiausių šalies pareigūnų pats šių rekomendacijų nesilaikė bei nerimo dėl indėlio likimo išvengė, indėlį iš LAIB atsiimdamas dar bankų bankroto išvakarėse. Tas pareigūnas buvo premjeras ir tuometinis LDDP pirmininkas A.Šleževičius.
1996 m. pradžioje Lietuvos laikraščiai informavo skaitytojus, kad likus kelioms dienoms iki LAIB operacijų sustabdymo A.Šleževičius skubiai nutraukė sutartį su šiuo banku ir atsiėmė pinigus – terminuotą indėlį.
Pasak laikraščių straipsnių, 1995 m. pradžioje A.Šleževičius padėjo į LAIB 270 tūkst. litų.
1995 m. gruodžio 8 d. jis atsiėmė pusę jų, o likusiai daliai terminuoto indėlio sutartį pratęsė iki birželio.
Visgi vos po 10-ies dienų, gruodžio 18 d., visa sąskaitoje buvusi suma – 135 tūkst. 162 litai 11 centų – buvo paimta. Indėlio grąžinimą patvirtino pats LAIB vadovas Artūras Balkevičius.
Tokia naujiena didelei daliai visuomenės sukėlė pasipiktinimą. Nerimaujantiems dėl savo pinigų likimo žmonėms tai atrodė akivaizdus piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi – aukštas valstybės pareigūnas dėl savo užimamų pareigų iš anksto žino iš apie laukiančią banko krizę ir imasi veiksmų gelbėti pinigus.
Reaguodamas į pasirodžiusias žinias, A.Šleževičius teigė, kad supranta „savo, kaip premjero, situaciją ir tūkstančių indėlininkų jausmus“ ir savo indėlį pažadėjo grąžinti į tą patį LAIB, „kai tik bus galima“.
Neneigė jis ir fakto, kad atsiimdamas pinigus iš LAIB žinojo apie padėtį banke ir laukiantį operacijų sustabdymą. Ko dauguma lietuvių nežinojo.
„Kur kriminalas? Moralinis reikalas – taip“
Skubiai susirinkęs LDDP prezidiumas svarstė A.Šleževičiaus atsistatydinimo iš partijos ir premjero posto galimybę, bet sprendimų nepriėmė.
Apsiribota pareiškimu, kuriuo premjero veiksmai įvertinti kaip „moralinė ir politinė klaida“.
Kitu pareiškimu prezidiumas pritarė Seimo ir Vyriausybės veiklai.
Po susirinkimo žurnalistai gavo informaciją, kad apskritai tik keli iš 21 susitikime dalyvavusio nario apskritai svarstė apie galimą atsistatydinimą, daugelis manė, kad tai būtų netikslinga.
Sausio 4 d. surengtoje spaudos konferencijoje A.Šleževičius sakė gavęs pasiūlymų atsistatydinti ir rimtai juos svarstęs, bet „priėmęs sprendimą, priešingą oponentų lūkesčiams“. Jo teigimu, depozitas ir neįvykęs atsistatydinimas – „jau istorija“.
