Popiežių renka Bažnyčios institucija, vadinama Kardinolų kolegija. Kardinolas yra dvasininko rangas, Bažnyčios hierarchijoje žemesnis tik už popiežių.
Kardinolų kolegija yra viena seniausių Bažnyčios institucijų – ji popiežių renka jau beveik tūkstantį metų, nuo 1059 m.
Dabartinė rinkimų tvarka, kuomet kardinolai konklavos metu atsiskiria nuo likusio pasaulio ir popiežius renkamas slaptai, egzistuoja nuo 1274 m. Plačiau apie tai, kaip vyksta konklava, skaitykite čia.
Per šį laikotarpį kardinolais yra tapę penki lietuviai. Vienas jų – jau minėtas R.Makrickas, į kardinolus įšventintas 2024 m. gruodį.
Iš likusių keturių lietuvių kardinolų konklavose sudalyvauti galimybę gavo tik du.
Kurie lietuviai kardinolai niekada nedalyvavo konklavoje?
Vienas kardinolų, taip ir nesudalyvusių konklavoje – Vincentas Sladkevičius. Jį popiežius Jonas Paulius II-asis į kardinolus pakėlė 1988 m.
V.Sladkevičius mirė 2000 m., kol Jonas Paulius II vis dar buvo popiežiumi. Tad V.Sladkevičiui esant kardinolu, konklavų tiesiog nebuvo.
Antrasis niekada konklavoje nesudalyvavęs lietuvis – kardinolas Sigitas Tamkevičius. Jam kardinolo titulą popiežius Pranciškus suteikė 2019 m.
Jau skiriant S.Tamkevičių buvo aišku, kad konklavoje šis lietuvis nesudalyvaus niekada. Tai lemia paprasta priežastis – 2019 m., kai S.Tamkevičius tapo kardinolu, jam jau buvo 80 metų.
Iki 1970 m. S.Tamkevičiaus amžius nieko nebūtų reiškęs. Bet 1970 m. tuometinis popiežius Paulius VI įvedė taisyklę, kad kardinolai, sulaukę 80 metų, praranda teisę rinkti popiežių.
Šiuo metu S.Tamkevičiui yra 86-eri, tad konklavoje dalyvauti teisės jis neturi.
