Vienas ryškiausių LDK istorijos nesutarimų dėl valdžios – Kęstučio ir Jogailos konfliktas. Nepaisant bendrų tikslų, kaip gynyba nuo Kryžiuočių ordino, Jogailai valdžia tapo svarbesnė už santykius su vienu artimiausių giminaičių Kęstučiu. Galiausiai konfliktas privedė prie Kęstučio mirties.
Mokyklos laikais apie šį konfliktą girdėjo visi, bet gali būti, kad savo žinias jau primiršote. Kviečiame prisiminti Kęstučio ir Jogailos santykių istoriją, jos eigą, kuo ir kaip artimų giminaičių konfliktas nuvedė iki išdavystės ir tragiškos Kęstučio mirties Krėvos pilyje 1382 m.
Lietuvos valstybės valdymo kontekstas iki Algirdo mirties
Jogaila vaikystėje daug laiko leisdavo su savo pusbroliu, Kęstučio sūnumi Vytautu, kuris vėliau taip pat suvaidino svarbų vaidmenį Jogailos ir Kęstučio konflikte. Pusbroliai artimai draugavo, kartu leido laiką, net žaisdavo įvairius žaidimus.
Kęstučio ir Vytauto santykiai su Jogaila buvo labai geri iki Kęstučio brolio, kunigaikščio Algirdo mirties 1377 m., po to prasidėjo pirmosios konflikto užuomazgos. „Kunigaikščio Algirdo mirtis (1377) į Lietuvos gyvenimą įnešė daug atmainų: ji nutraukė tuos ryšius, kuriais rėmėsi Kęstučio ir Algirdo valstybės santvarka ir galybė“, – rašo istorikas Antanas Kučinskas knygoje „Kęstutis“.
Ne paslaptis, kad Algirdas ir Kęstutis, kitaip nei kiti to meto kunigaikščiai ir karaliai, valstybę valdė dviese, pasidalinę įtakos sferomis.
Tai nebuvo pirminis, jų tėvo, Gedimino planas, tačiau jauniausiasis sūnus Jaunutis, kuriam Gediminas norėjo palikti valdžią, buvo greit pašalintas iš valdovo pareigų. Tuo pasirūpino vyresnieji jo broliai Kęstutis ir Algirdas.
Šių dviejų kunigaikščių bendras valdymas buvo itin sėkmingas, tad jie norėjo pratęsti tokią valdymo struktūra ir valdžią perleisti savo dviem sūnums, Jogailai ir Vytautui.
„Ir iš tikrųjų, mirus Algirdui, visos jo žemės teko Jogailai <...> Šitokiai brolio valiai neprieštaravo ir senasis Kęstutis, nes ir jis tikėjosi netrukus savo valdžią perduoti Vytautui“, – rašo A.Kučinskas.
Įtampa kyla
Jogailai atėjus į valdžią, jau po dviejų metų prasidėjo pirmieji nesutarimai tarp jo ir Kęstučio. Juos didele dalimi lėmė ir amžiaus skirtumas.
Jogaila buvo jaunas, mažai patirties turintis kunigaikštis, Kęstutis – jau patyręs. Kęstučio valstybės valdymo idėja buvo tokia pati, kuri buvo naudojama, kuomet dar buvo gyvas Algirdas.
Tačiau Jogaila, būdamas jaunas, kupinas naujų idėjų, ne visuomet sutikdavo su dėdės sprendimais.
Būdamas jaunas Jogaila neturėjo tautos pasitikėjimo ir patirties, tad didelės įtakos neturėjo. Be to, Kęstutis jį laikė Vilniuje ir saugojo, kol šis pakankamai subręs ir bus pasirengęs priimti svarbius sprendimus valstybės valdyme.
Viena konflikto priežasčių tapo ir abiejų valdovų požiūris į religiją. Kęstutis buvo nepalaužiamas pagonis ir net nesvarstė galimybės priimti krikščionybę.
Tuo tarpu Jogaila augo aplinkoje, kuri sudarė sąlygas abejoti pagonybės tikėjimu. Kęstučio sūnėnas manė, kad apkrikštyta Lietuva būtų išsivadavimas iš kaimyninių valstybių priespaudos.
Pasak istoriko A.Kučinsko, Jogaila net bandė ieškoti naujų kelių, kurie Lietuvą išvestų iš susidariusios izoliacijos krikščioniškų kaimynų atžvilgiu.
Šiam Jogailos nusiteikimui prieš pagonybę daug įtakos turėjo jo motina, Julijona. Algirdui mirus ji norėjo visus savo vaikus atversti krikščioniais, tačiau tai padaryti buvo nelengva, kadangi tėvas visus savo vaikus nuo mažų dienų auklėjo pagonybės pagrindu.
