Šio teksto autorius Šarūnas Subatavičius – istorikas ir archeologas.
Anuomet jos naudotos tik reprezentaciniais tikslais, kaip dovana užsienio valdovams bei pasižymėjusiems didikams. Spėjama, kad šis medalionas galėjo priklausyti Barborai Radvilaitei.
Vilniaus arkivyskupijos išplatintame pranešime spaudai pateikta tik medaliono reverso nuotrauka, joje matyti sostą paveldėjusio Žygimanto I Senojo sūnaus, Žygimanto II Augusto portretas, o legendoje matyti raidės SIG : AVG : – SECVND – : FILIVS : – REX . PO – LON : & C.
Nors senojoje numizmatinėje literatūroje informacijos labai nedaug ir ji prieštaringa, akivaizdu, kad tai ne vienetinis medalionas, kaip buvo pranešta, o nepaprastai reta auksinė moneta.
Remiantis senąja numizmatine literatūra yra žinoma, kad 1533 m. Karališkųjų Prūsų Torunės mieste buvo nukaldintos sidabrinės renesansinio stiliaus medalinės Žygimanto I Senojo monetos talerių monetos su Žygimanto I Senojo ir jo sūnaus Žygimanto II Augusto portretais.
Šios monetos atitiko tuometį talerio standartą ir svėrė 28 gramus. Jų autorius – 1528 – 1535 Torunės kalykloje dirbęs auksakalys ir juvelyras Motiejus Šilingas (Mathias Schilling).
Yra žinoma, kad buvo gaminamos ir auksinės medalinės monetos su Žygimanto I Senojo ir jo sūnaus Žygimanto II Augusto portretais, svėrusios maždaug 35,7 gramus, tad jų nominalas atitiko 10 dukatų , o kitaip – vienas portugalas (pavadinimas kilęs nuo ~ 35 g. svėrusių masyvių auksinių Portugališkų monetų).
Remiantis oficialiais duomenimis, Vilniuje rastos monetos, arba kitaip – medaliono svoris su prilituota ąsele yra 36, 3 g., o skersmuo – 41 mm). Tiesa, pagal itin negilų auksinių medalinių monetų reljefą šiandien vis dažniau laikomasi nuomonės, kad jos visgi buvo ne kaldinamos, o liejamos.
Nors šių reprezentacinių monetų kaldinimo apimtys nėra žinomos, jos tikrai nebuvo vienetinės – juk ne dėl kelių vienetų juvelyrai tokius spaudus raižė.
Vien sidabrinių talerių šiandien yra žinoma mažiausiai dešimt vienetų, tad tikriausiai jų galėjo būti nukaldinta iki 50-100 vienetų, bet ne daugiau.
Ne paslaptis, nuo pat XIX amžiaus iki šių dienų 1533 m. sidabriniai Žygimanto I Senojo taleriai buvo tebėra viena iš labiausiai paplitusių kopijų, gaminama kaip suvenyras ir parduodama internete, jų galima rasti net ir Lietuvoje esančiuose sendaikčių turguose.
Vienas 1533 m. sidabrinis taleris, dėl kurio originalumo neabejojama yra saugoma garsaus numizmato, grafo Emeriko Hutten Čapskio numizmatikos rinkinyje Krokuvoje, tuo tarpu kita, beveik neabejojama, kad tikra talerio moneta ne taip ir seniai šmėžavo MDC Monaco aukcione ir buvo parduota už solidžią kainą.
Yra žinių ir apie užsienio aukcionuose parduodamas auksines 1533 m. Žygimanto I Senojo 10 dukatų nominalo monetas.
Viena iš jų, regis, ta pati, 2008 ir 2019 metais buvo parduota amerikietiškame Stack's Bowers aukcione, paskutinį kartą kažkas ją įsigijo net už 420000 JAV dolerių sumą.
Įdomiausia tai, kad po 1931 m. potvynio Lietuvos valdovų palaikus tyrinėję lenkų archeologai atrastą auksinį medalioną priskyrė pirmajai Žygimanto II Augusto žmonai Elžbietai Habsburgaitei.
Tačiau maždaug 1551 metais Luko Kranacho jaunesniojo tapytame abiejų Žygimanto II Augusto žmonų diptike matyti, kad tik mūsų karalienė Barbora pasipuošusi labai panašiu auksiniu medalionu ir auksine grandine.
O gal po auksinį medalioną su savo vyro ir uošvio portretais turėjo ir Elžbieta ir Barbora, vėliau amžinojo poilsio atgulusios greta?
To jau nebesužinosime, tačiau džiugu, kad galiausiai net ir per sukąstus dantis šis lobis buvo rastas.
