Bet štai puiki žinia: metų vidurys – tai kaip slapta antra sausio pirmoji. Puiki proga sustoti, atsikvėpti ir... persikrauti. Psichologai sako, kad būtent dabar tinkamas metas peržiūrėti, kas buvo, įvertinti kur einame ir – svarbiausia – kodėl išvis tai pradėjome.
Prisimink, kiek jau padarei
Pradėk nuo paprasto, bet galingo veiksmo – refleksijos. Atsisėsk su puodeliu kavos ar arbatos ir pagalvok:
-
Ką per šiuos metus jau nuveikei?
-
Su kokiais iššūkiais susidūrei, bet juos įveikei?
-
Kokie maži kasdieniai pasiekimai verti tavo šypsenos?
Net jei tai tik „išgyvenau sausį“, „nepamiršau gimtadienio“ ar „išmokau pagaminti vieną naują patiekalą“ – tai jau yra progresas.
Psichologai pataria kiekvieną savaitę užrašyti bent 3 dalykus, už kuriuos esi dėkingas, ir vieną mažą dalyką, kuriuo didžiuojiesi. Tai padeda išlaikyti emocinį aiškumą ir sustiprinti pasitikėjimą savimi.
Nepasisekė? Puiku – tu augi
Jei atrodo, kad neįvykdei to, ką buvai pažadėjęs sau – sveikiname - vadinasi, tu žmogus. Normalu jausti nusivylimą, bet vietoj saviplakos pasitelk psichologinį įrankį, vadinamą kognityviniu pervertinimu. Jis moko žiūrėti į „nesėkmes“ kaip į augimo galimybes.
Pavyzdžiui, jei planavai pradėti bėgioti, bet sustojai po dviejų savaičių – gal tai buvo signalas, kad bėgiojimas ne tau, bet vaikščiojimas po mišką – taip. Tai irgi judėjimas. Keisk požiūrį, ne siekį.
Prisijunk prie savo „kodėl“
Mokslininkai sako, kad motyvacija atsiranda ten, kur susikerta vertė ir pasiekiamumas. Kitaip tariant, kai tikslas tau iš tikrųjų rūpi ir kai tiki, kad jį gali pasiekti. Jei vieno iš šių ingredientų trūksta, motyvacija krinta.
Užduok sau klausimus:
-
Kodėl aš to noriu?
-
Kaip tai susiję su mano vertybėmis?
-
Kaip jausiuosi, kai pasieksiu šį tikslą?
Jei trūksta motyvacijos, padėti gali įkvėpimo knygos (pvz., „Atominiai įpročiai“) ar mėgstamo motyvuojančio žmogaus pokalbis. Svarbu – neprarask ryšio su prasme.
Mikrotikslai – mikrosėkmės
Išduosime paslaptį: dauguma žmonių nori vienu užpakaliu užsėsti dvi kėdes. Arba per daug apžioti. Tiesa ta, kad sėkmę dažniau patiria tie, kas išsikelia realius tikslus. Todėl, užuot siekęs „parašyti knygą“, pradėk nuo 100 žodžių. Vietoj „treniruotis kasdien po 30 min“, pradėk nuo 5 minučių pasivaikščiojimo. Smulkūs veiksmai kaupia impulsą, sukelia dopamino bangas, kurios motyvuoja tęsti.
Kaip sako J.Clear: „Jei tai nėra paprasta – tai nebus tvaru.“
Sukurk motyvacinę aplinką
Motyvacija nebūtinai turi būti vienišas kelias. Surask bendraminčių, pasitelk įrankius – programėles, tikslų sekimo sistemas. Pasidalink pasiekimais su draugu ar kolega – net mažas padrąsinimas gali tapti dideliu postūmiu.
Nepamiršk džiaugsmo!
Motyvacija nėra tik disciplina – tai ir emocinė gerovė. Pagalvok, kas tave praturtina, įkrauna? Galbūt žygis į gamtą, pokalbis su draugu, šokiai virtuvėje ar ledų porcija trečiadienio vakarą? Džiaugsmas ne trukdo tikslams – jis padeda jų siekti.
