Nuo gelinio lako nutrupėjus nagams, moterys renkasi japonišką manikiūrą: kas tai?

Pastaraisiais metais grožio pasaulyje ryškėja tendencija – vis dažniau atsigręžiame į natūralumą ir sveikatą. Jei anksčiau manikiūro kabinete pagrindinis klausimas būdavo „kokią spalvą rinksitės?“, šiandien klientės vis dažniau ieško būdų, kaip susigrąžinti prarastą nagų stiprumą ir spindesį.
Japoniškas manikiūras
Japoniškas manikiūras / Brigitos Bačkytės nuotr.

Viena ryškiausių šios krypties tendencijų – japoniškas manikiūras. „Safyra Studio“ vadovė ir profesionali nagų instruktorė Brigita Bačkytė tikina: tai nėra tiesiog paprastas poliravimas, o tikra nagų terapija, kurią atrasti vertėtų net ir vyrams.

Tai ne lakas, o nago „užrakinimas“

Daugeliui pripratus prie gelinio lakavimo, japoniškas manikiūras gali pasirodyti neįprastas. Jam nenaudojamos ultravioletinių spindulių lempos ar spalvingi lakai. Pasak B.Bačkytės, tai pirmiausia yra natūrali nagų atstatymo ir stiprinimo procedūra, kurią teisingiausia būtų vadinti nagų terapija.

„Japoniškas manikiūras skirtas natūraliems nagams. Jo tikslas – ne paslėpti nago plokštelę po dangos sluoksniu, o pagerinti jos būklę ir suteikti sveiką, veidrodinį blizgesį, nenaudojant jokio lako“, – aiškina specialistė.

Brigitos Bačkytės nuotr./Japoniškas manikiūras
Brigitos Bačkytės nuotr./Japoniškas manikiūras

Pagrindinis šios procedūros „receptas“ – mineralinė pasta ir pudra. Jų sudėtyje gausu bičių vaško, lanolino, glicerino bei natūralių mineralų, kurių pagrindą sudaro silicis. Šios medžiagos mechaniškai užpildo mikroįtrūkimus ir sukuria apsauginį barjerą.

„Taip nagas yra tarsi „užrakinamas“ – mineralai neleidžia jam išsausėti, išlaiko natūralią drėgmę ir apsaugo nuo aplinkos poveikio“, – pasakoja Brigita.

Ar nagai tikrai „gyja“?

Nors grožio salonų reklamose dažnai mirga žodis „gydymas“, meistrė siūlo į tai žiūrėti realistiškai. Nors tai nėra vaistas tiesiogine prasme, procedūros poveikis nagų sveikatai yra akivaizdus. Užsandarinus nago kraštus, jis nustoja sluoksniuotis, tampa elastingesnis ir atsparesnis lūžiams. Atkurtas drėgmės balansas leidžia nagams atrodyti sveikai ir gyvybingai.

Brigita akcentuoja, kad ši procedūra yra tikras išsigelbėjimas tiems, kurių nagai ploni, minkšti ar linkę lūžinėti. Taip pat tai puiki išeitis moterims, kurios dėl hormoninių pokyčių ar nėštumo nebegali džiaugtis ilgalaikiu lakavimu.

Instruktorė pastebi, kad ši paslauga netrukus turėtų tapti dar aktualesnė ir vyrams. „Reiktų nepamiršti ir vyrų – ši tendencija vyriškame manikiūre dar tikrai pasieks savo piką“, – prognozuoja specialistė.

Saugus kelias į natūralumą

Daugeliui moterų japoniškas manikiūras tampa pagrindine stotele nusprendus „pailsinti“ nagus nuo gelio ar priauginimo. Po ilgalaikio nešiojimo nagai dažnai būna dehidratuoti, praradę elastingumą ir jautrūs.

„Tai viena geriausių pereinamųjų procedūrų. Dažnai jau po 2–3 seansų matomas akivaizdus skirtumas: nagas auga stipresnis, nes mineralai užpildo pažeidimus ir leidžia jam regeneruotis be sunkios dirbtinės dangos“, – teigia Brigita.

Tiesa, meistrė įspėja: jei planuojate po savaitės vėl lakuoti nagus geliniu laku, japoniško manikiūro rinktis nederėtų. Dėl pastoje esančių riebiųjų medžiagų ir vaškų, gelio sukibimas su nagu bus prastas, todėl danga laikysis trumpai.

Mitai: nuo „tiesiog poliravimo“ iki „stebuklo per vieną kartą“

Apie šią procedūrą vis dar sklando nemažai mitų. Vienas dažniausių – įsitikinimas, kad tai tiesiog nago poliravimas dilde.

„Svarbiausia čia ne trynimas, o procesas, kurio metu į nago plokštelę įpoliruojamos veikliosios medžiagos. Jei meistras dirba teisingai, pašalinamas tik minimalus paviršiaus sluoksnis, todėl nagas ne ploninamas, o stiprinamas“, – sako ji.

Shutterstock nuotr./Japoniškas manikiūras
Shutterstock nuotr./Japoniškas manikiūras

Kitas gajus mitas – kad viena procedūra išspręs visas problemas visam laikui. Meistrė pabrėžia, kad japoniškas manikiūras turi kaupiamąjį poveikį. Norint pasiekti geriausią rezultatą, rekomenduojamas kursas: 2–4 procedūros kas 2–3 savaites, o vėliau – tik palaikomosios procedūros kas 4–5 savaites.

Taip pat klaidinga manyti, kad ši procedūra atstoja namų priežiūrą. „Net ir po japoniško manikiūro namuose būtina naudoti geros sudėties nagų aliejuką. Taip pat vertėtų vengti agresyvios buitinės chemijos ar alkoholio pagrindu pagamintų skysčių, kurie gali greičiau „nuplauti“ apsauginį vaško sluoksnį ir blizgesį“, – pataria specialistė.

Kada geriau palaukti?

Nors procedūra tinka daugumai, B.Bačkytė išskiria kelis atvejus, kai japoniško manikiūro tektų atsisakyti. Pirmiausia – jei klientas yra alergiškas bičių produktams. Tačiau dar svarbiau įvertinti bendrą nagų sveikatą.

„Svarbu neatlikinėti procedūros, jei yra grybelinė infekcija – trumpai tariant, jei nagas turi tam tikrų indikacijų ir požymių. Taip pat japoniškas manikiūras nėra tinkamas, jei buvo atliktas agresyvus gelinio lako šalinimas ir nagas yra stipriai išplonėjęs. Tokiu atveju pirmiausia vertėtų naudoti specialius preparatus nago plokštelės regeneracijai ir tik vėliau grįžti prie šios terapijos“, – paaiškina meistrė.

Brigitos Bačkytės nuotr./Japoniškas manikiūras
Brigitos Bačkytės nuotr./Japoniškas manikiūras

Investicija, o ne momentinis efektas

Baigdama pokalbį, Brigita moterims bei vyrams, svarstantiems apie pirmąjį japonišką manikiūrą, turi vieną pagrindinę rekomendaciją: „Ateikite ne dėl blizgesio – ateikite dėl nagų būklės.

Japoniškas manikiūras yra investicija į natūraliai stiprius nagus. Didžiausia klaida būtų tikėtis vienkartinio stebuklo, nes tikrasis grožis čia atsiranda per kantrybę ir atkūrimo procesą.“

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą