Psichologė Ania Žukaitė sako, kad žmonės pakliūna į sukčių pinkles, nes tuo metu patiria stiprių emocijų ir jausmų. „Sukčiai labai tiksliai išnaudoja baimę, skubą, norą nepraleisti galimybių, pavyzdžiui, kažką laimėti. Kai veikia stipri emocija, smegenys labai greitai persijungia į reagavimo mechanizmą, o sprendimai tampa impulsyvesni. Tai natūrali reakcija, itin palanki sukčiams“, – aiškina psichologė.
Psichologiniai triukai
Pasak jos, sukčiai naudoja keletą triukų. Vienas iš jų – sukuriama skuba, kai asmuo skatinamas ir spaudžiamas kuo greičiau priimti sprendimą. Tokiu atveju jis neturi laiko racionaliai ir kritiškai įvertinti situacijos. Kitas veiksmingas sukčių naudojamas būdas yra sužadinti stiprią emociją – baimę. Gąsdinama, kad žmogus praras pinigus, socialinių tinklų paskyrą ir pan. Kai patiriama baimė, protas ieško sprendimų, ką daryti, o žmogumi tampa kur kas lengviau manipuliuoti. „Trečias kabliukas susijęs su skatinimu greitai praturtėti, užsidirbti pinigų. Sakoma, kad reikia pervesti į tam tikrą sąskaitą, investuoti. Tai skamba labai patraukliai“, – pažymi psichologė.
Ji taip pat išskiria dar vieną sukčių naudojamą triuką – apsimetimą autoritetais, įvairių institucijų atstovais, pavyzdžiui, policijos ar banko darbuotojais. Tokiu būdu sukčiai siekia pelnyti žmogaus pasitikėjimą.
Psichologijos žinios. Anot psichologės, pavojingiausia sukčių stiprybė – psichologijos žinios, tikslingas pasiruošimas, o visą sukčiavimo procesą ji lygina su pardavimo procesu. „Kaip ir pardavimo srityje, svarbu suprasti žmogaus emocijas ir poreikius, tačiau sukčiai šias žinias naudoja siekdami manipuliuoti. Jie ieško pavargusių, išsiblaškiusių, patiriančių stresą asmenų. Nors ne visi žmonės užkimba, sukčiai nenuleidžia rankų ir ieško kitos aukos. Jie būna pasiruošę ir veikia metodiškai“, – teigia specialistė.
„Žmonės gali slėpti patirtus sukčiavimo atvejus, nes jaučia gėdą, bijo aplinkos požiūrio ir vertinimo. Blogiausias dalykas yra apie tai nekalbėti.“
Kas tampa aukomis?
Stereotipiškai galima manyti, kad sukčių aukomis tampa vyresni žmonės, tačiau, pasak psichologės, tai nėra tiesa – auka gali tapti kiekvienas iš mūsų. „Negaliu išskirti tam tikrų grupių. Sukčiavimo procesas daugiau susijęs su žmonių būsena tam tikrą akimirką, o ne su amžiumi ar išsilavinimu. Net ir protingas, aukštas pareigas užimantis žmogus, žinodamas, kaip sukčiai veikia, kokias technologijas taiko, vis tiek gali pakliūti į jų rankas“, – pastebi A. Žukaitė.
Ji priduria, kad skambindami žmonėms sukčiai bando pajausti, kokiomis emocijomis tuo metu asmuo gyvena, ar jis pavargęs, išsiblaškęs, o gal patiria stresą? Įvertinę padėtį, sukčiai sprendžia, ką daryti toliau, kaip prisivilioti auką. „Daugiau girdime apie vyresnes apgavysčių aukas, nes šie žmonės plačiau kalba ir dalijasi. Kiti gali slėpti patirtus sukčiavimo atvejus, nes jaučia gėdą, bijo aplinkos požiūrio ir vertinimo. Blogiausias dalykas yra apie tai nekalbėti“, – aiškina A. Žukaitė.
Kas gali sustabdyti sukčių užmačias?
Anot psichologės, asmeninė ar aplinkinių patirtis gali padėti išvengti sukčių, tačiau tai ne vienintelė įveikos strategija. „Svarbiausias pačių žmonių psichologinis atsparumas, prasidedantis nuo paprasto dalyko – pauzės. Patariu sustoti, ypač tada, kai jus skubina priimti sprendimą. Užtenka 10–15 minučių, kad žmogus galėtų situaciją įvertinti racionaliai. Taigi, sustokite ir leiskite sau viską permąstyti. Kuo lėčiau reaguosite, tuo labiau padidės tikimybė sumažinti pasekmes“, – aiškina pašnekovė.
Ji rekomenduoja tikrinti informaciją. Jeigu kyla abejonių, svarbu pasitarti su kitu žmogumi – artimuoju, draugu, kolega. „Patariu išmokti atpažinti užplūdusias emocijas, kai jus bando paveikti sukčius. Jeigu jaučiate stiprų spaudimą, nerimą ir skubinimą, vadinasi, reikia iš karto sustoti. Kiekvienas žmogus gali turėti tam tikrų taisyklių, pavyzdžiui, niekada nepriimti finansinių sprendimų skubėdamas. Tai padeda didinti atsparumą stresui“, – aiškina psichologė.
Dažnai žmonės, pakliuvę į sukčių pinkles, ne tik patiria nuostolių, bet ir jaučia stiprią gėdą. Pasak A. Žukaitės, asmenims, nukentėjusiems nuo sukčių, gali kilti įvairių nemalonių jausmų ir atsirasti poreikis užsiverti. „Noriu pabrėžti, kad sukčiai neapgauna logikos, jie pasinaudoja emocija, tad jeigu jaučiate gėdą, labai svarbu su kažkuo pasikalbėti, pasidalinti savo jausmais su artimu žmogumi ar paskambinti į tam tikras institucijas, kurios teikia pagalbą ir palaikymą telefonu. Kodėl svarbu tai daryti? Pirmiausia, kad galėtumėte apsaugoti save ir artimuosius, suprasti, kaip veikia sukčiai. Geriausia edukacija – kalbėti. Nesidalydami informacija ir patirtimi, patys kuriame stereotipus, kad stiprūs ir atsparūs žmonės nepatiria nesėkmių“, – aiškina A. Žukaitė ir prideda, kad svarbiausia ne tai, kiek žinome apie sukčius, o ar gebame sustoti ir nepasiduoti emocijai.
Projektą „Netikra? Patikrink!“ iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas. 2026 m. skirta 9 000 eurų.
