5 augalai sode, kurie gali tapti nevaldomi

Pasitelkę sodininkystės specialistus, ekspertai išskyrė 5 augalus, kurių augimą būtina nuolat kontroliuoti.

Jų nerekomenduojama sodinti sklype, jei nėra galimybės patikimai apriboti jų plitimo.

1. Mėta

Parduotuvėje vazone auganti mėta atrodo visiškai nekaltai. Tačiau pasodinus ją į atvirą gruntą, ji gali greitai išplisti gerokai už pradinės sodinimo vietos ribų.

Mėtos šaknys leidžia požeminius ūglius, todėl nauji augalai gali pasirodyti net gana toli nuo pagrindinio krūmelio.

Patyrusi sodininkė ir ūkininkė Lindsė Častein pabrėžia, kad nevaržoma mėta gali plėstis į visas puses, kol užims visą jai prieinamą dirvožemį.

Konteinerinio ir mažų sodų apželdinimo ekspertė Kristin Saa Nazer pataria nuo pat pradžių kontroliuoti augalo šaknis. Nedideliame sode geriausia mėtą auginti vazone, kad būtų galima kontroliuoti jos šaknų plitimą.

Ką daryti? Mėtą sodinkite tik į vazoną arba į žemę įkaskite vazoną be dugno. Retkarčiais patikrinkite, ar šaknys nepradėjo augti už jo ribų.

2. Visterija

Vida Press nuotr./Žydinčios visterijos

Visterija vertinama dėl įspūdingo pavasarinio žydėjimo, tačiau bėgant metams ji gali tapti labai dideliu sumedėjusiu augalu.

Be reguliaraus genėjimo ir tvirtos atramos ji gali išaugti už jai skirtos erdvės ribų, deformuoti groteles ar tvoras ir nustelbti šalia augančius augalus.

Pasak Kristin, visterija – būtent tas augalas, kuris dažnai nustebina sodininkus: iš pradžių žavi savo grožiu, tačiau gali užaugti iki įspūdingo dydžio ir reikalauja nuolatinio genėjimo.

Ypač atsargūs turėtų būti mažų sklypų savininkai. Visteriją reikėtų sodinti tik ten, kur yra pakankamai vietos ir didelė, tvirta atrama.

Karališkoji sodininkystės draugija (RHS) rekomenduoja visteriją genėti du kartus per metus: lanksčius žalius šoninius ūglius – liepos–rugpjūčio mėnesiais, o vėliau, sausį–vasarį, juos dar kartą patrumpinti iki 2–3 pumpurų.

Ką daryti? Visteriją sodinkite tik ten, kur yra vietos tvirtai nuolatinei atramai, ir būkite pasiruošę ją genėti vasarą bei žiemą.

3. Budlėja

Shutterstock nuotr./Davido budlėja

Budlėja vilioja tankiais, nektaro gausiais žiedynais, kuriuos itin mėgsta drugeliai ir kiti apdulkintojai.

Tačiau kai kurios veislės užauga gerokai didesnės, nei tikisi sodininkai – kelių metrų aukščio ir pločio. Be to, subrendę krūmai subrandina daugybę lengvų sėklų, kurias lengvai išnešioja vėjas.

Sodininkystės ekspertė Lucy Bradley teigia, kad norint kontroliuoti budlėjos augimą reikia trijų veiksmų: stipraus genėjimo, laiku pašalinti nužydėjusius žiedynus ir kontroliuoti nepageidaujamą augimą.

Įprastų Buddleja davidii veislių pagrindinius stiebus pavasarį rekomenduojama stipriai patrumpinti, paliekant maždaug 30–60 cm aukštį nuo žemės. Taip krūmas nevirs nevaldomai augančiu „medžiu“.

Kad sumažėtų savaiminis sėjimasis, vasaros viduryje reikėtų šalinti nužydėjusius žiedynus.

Mažiems sklypams geriau rinktis žemaūges veisles, pavyzdžiui, „Butterfly Candy Little Purple“, kurios plotis siekia tik apie 80 cm.

Ką daryti? Pavasarį stipriai genėkite krūmą, o vasarą reguliariai pašalinkite nužydėjusius žiedynus, kol jie dar nespėjo subrandinti ir išbarstyti sėklų.

4. Bambukas

Shutterstock nuotr./Bambukas

Bambukas dėl greito augimo ir visžalės lapijos tapo populiarus gyvatvorėms ir sodo apželdinimui. Tačiau ne visos jo rūšys vienodai lengvai kontroliuojamos.

Specialistai bambukus skirsto į dvi pagrindines grupes – kerėjančius ir šakniastiebiais plintančius.

Šakniastiebiais plintantys bambukai gali labai greitai užimti didelius plotus. Požeminiai stiebai leidžia augalui plisti, o nauji ūgliai gali pasirodyti gerokai toliau nuo pradinės sodinimo vietos.

Rekomenduojama naudoti šaknų barjerus, bambuką sodinti į konteinerius arba rinktis kerėjančias veisles, pavyzdžiui, Fargesia ar Chusquea.

Specialistai taip pat įspėja, kad nedideliuose sklypuose neapgalvotai pasodintą plintantį bambuką vėliau gali būti labai sunku ir brangu pašalinti.

Ką daryti? Nesodinkite plintančio bambuko tiesiai į žemę be patikimo šaknų barjero. Reguliariai tikrinkite, ar nauji ūgliai nepasirodė už numatytos teritorijos ribų.

5. Laukinis vynmedis

Laukinis vynmedis gali įspūdingai apželdinti plikas sienas ar tvoras ir rudenį suteikti joms gražių spalvų. Tačiau be genėjimo jis auga labai greitai ir gali suformuoti tankius sąžalynus, užgožiančius kitus augalus.

Specialistai įspėja, kad nupjautų ūglių nereikėtų palikti ant žemės, nes jie gali įsišaknyti tiesiog ten, kur nukrito.

Geriausia vijoklį genėti žiemos pradžioje, nukritus lapams, ypač jei jis pradeda kilti link stogo, lietvamzdžių ar langų.

Ypač atsargiai reikėtų nuiminėti jo stiebus nuo dažytų paviršių. Augalo ūseliai turi lipnias struktūras, kurios tvirtai prisitvirtina prie paviršiaus ir gali pažeisti dažus arba palikti sunkiai pašalinamas žymes.

Mažiems sodams specialistai apskritai nerekomenduoja šio augalo – geriau jį auginti tik ten, kur yra pakankamai erdvės.

Ką daryti? Suteikite augalui pakankamai vietos, reguliariai genėkite ūglius, ypač šalia stogo, lietvamzdžių ir langų, ir neleiskite jam peržengti sklypo ribų.

Svarbiausia taisyklė

Šie augalai nebūtinai yra „blogi“ – problema dažniausiai kyla tada, kai jų augimas nekontroliuojamas. Jei turite nedidelį sodą, prieš sodindami verta įvertinti ne tik tai, kaip augalas atrodo dabar, bet ir kokio dydžio bei kaip plačiai jis gali išaugti po kelių metų.

Šaltinis: unian.net, ve.lt