Sekite 15min Google
Svarbiausia – tinkamas medis
Paprasčiausias būdas pradėti – įsigyti sodui skirtos baravykų grybienos. Tačiau sėkmę labiausiai lemia ne pati grybiena, o vieta, kurioje ji bus pasodinta.
Baravykai yra mikoriziniai grybai. Paprastai tariant, jie negali normaliai augti be ryšio su gyvo medžio šaknimis. Todėl daugiausia šansų jų sulaukti yra po pušimis, eglėmis, ąžuolais ar bukais.
Geriausia rinktis vietą, kuri nėra visą dieną kepinama saulės ir kur žemė per greitai neišdžiūsta.
Grybienos nereikėtų dėti prie pat kamieno. Tinkamesnė vieta – maždaug 0,5–2 metrų atstumu nuo medžio, kur yra daug smulkiųjų jo šaknų.
Dirvoje iškasamos kelios maždaug 10–15 centimetrų gylio duobutės, į jas pagal gamintojo rekomendacijas įdedama grybiena, užberiama žeme ir gerai palaistoma.
Vėliau svarbiausia pasirūpinti, kad žemė visiškai neišdžiūtų, ypač jei ilgą laiką nelyja.
Baravykų gali tekti laukti trejus metus
Čia prasideda sunkiausia dalis – laukimas.
Grybiena pirmiausia turi įsitvirtinti dirvoje ir užmegzti ryšį su medžio šaknimis. Tik tada gali pradėti formuotis vaisiakūniai – kitaip tariant, mūsų renkami grybai.
Pirmieji baravykai paprastai gali pasirodyti po vienerių–trejų metų. Esant itin palankioms sąlygoms jų galima sulaukti anksčiau, tačiau garantijos nėra.
Net ir viską padarius teisingai, grybai nebūtinai išaugs. Tam įtakos turi krituliai, oro temperatūra, dirvožemio drėgmė ir sudėtis bei medžio, su kuriuo grybas sudaro mikorizę, būklė.
Jeigu grybiena sėkmingai prigyja, sode išaugę baravykai savo išvaizda ir skoniu nesiskirs nuo tų, kuriuos renkame miške.
Norite greičiau? Rinkitės kreivabudes
Jeigu kelerius metus laukti baravykų nesinori, yra ir paprastesnių variantų.
Vienos lengviausiai namuose ar sode auginamų grybų – gluosninės kreivabudės. Joms, kitaip nei baravykams, nereikia gyvo medžio šaknų.
Kreivabudes galima auginti ant šiaudų, medienos ar specialiuose substrato blokuose, kurie jau būna apaugę grybiena. Tereikia užtikrinti pakankamą drėgmę ir tinkamas sąlygas.
Palankiu atveju pirmieji grybai gali pasirodyti jau po kelių savaičių.
Kreivabudės pasižymi švelniu, kiek mėsišku skoniu, todėl tinka kepti, troškinti, dėti į sriubas ar naudoti kaip mėsos pakaitalą įvairiuose patiekaluose.
Šiitake geriausia auginti ant rąstų
Sode galima pamėginti užsiauginti ir šiitake, arba valgomųjų dantenių.
Jie dažniausiai auginami ant lapuočių medžių rąstų. Medienoje išgręžiamos skylutės, į kurias įstatomi specialūs grybiena apaugę kaiščiai. Tuomet rąstai laikomi pavėsingoje ir drėgnoje vietoje.
Kol grybiena išplinta medienoje, gali praeiti nemažai laiko, tačiau vėliau grybai gali derėti ne kartą.
Šiitake skonis yra ryškesnis nei pievagrybių. Jie ypač tinka sultiniams, padažams, troškiniams, makaronų patiekalams ir Azijos virtuvei.
Pievagrybiams sodo net nereikia
Dar paprasčiau auginti pievagrybius. Jiems reikalingas specialiai paruoštas kompostas, o auginti galima dėžėse, rūsyje ar kitoje vietoje, kur temperatūra ir drėgmė išlieka gana stabilios.
Tuo metu su įprastais miško grybais viskas gerokai sudėtingiau. Kazlėkai, lepšės ir kiti mikoriziniai grybai taip pat priklauso nuo tam tikrų medžių šaknų, todėl jų auginimo rezultatai nėra lengvai prognozuojami.
Vis dėlto, jei jūsų sode auga pušis, eglė ar ąžuolas, pabandyti verta. Tik nereikėtų tikėtis, kad rudenį pasodinus grybieną jau kitą sezoną teks griebtis krepšio – baravykai mėgsta kantrybę.
Parengta pagal „Hobby Farms“.
