Sekite 15min Google
Ekspertai pabrėžia, kad sveiką medį reikėtų išsaugoti, tačiau kartu būtina užtikrinti žmonių ir turto saugumą. Medžio pašalinimas paprastai turėtų būti paskutinė išeitis, kai kitomis priežiūros priemonėmis jo būklės pagerinti nebeįmanoma.
Svarbu žinoti, kad viena problema savaime dar nereiškia, jog medį būtina nukirsti. Daugelis medžių gali apriboti puvimo procesą ir dar dešimtmečius toliau augti. Jeigu kyla abejonių dėl medžio saugumo, specialistai rekomenduoja kreiptis į arboristą, kuris gali įvertinti medžio būklę, jo virtimo tikimybę ir galimą pavojų aplinkiniams objektams.
Ligos
Ne kiekvieną sergantį medį reikia pašalinti, tačiau kai kurios ligos gali smarkiai susilpninti medį arba jo struktūrą. Daugelį ligų galima kontroliuoti, jei jos pastebimos anksti, todėl svarbu reguliariai apžiūrėti medžius. Tačiau jei liga sukėlė stiprų puvimą, rimtus struktūrinius pažeidimus, negrįžtamą būklės blogėjimą ar smarkiai pažeidė šaknis, medžio pašalinimas gali būti saugiausias sprendimas.
Atkreipkite dėmesį į:
- didelius nudžiūvusių šakų plotus;
- sparčiai retėjančią lają;
- per anksti gelstančius ar krentančius lapus;
- grybus ant kamieno arba prie jo pagrindo;
- žaizdas, iš kurių sunkiasi skystis;
- didelius žievės praradimus.
Kamieno pažeidimai
Kamienas yra pagrindinė medžio atraminė dalis, todėl dideli jo pažeidimai gali būti pavojingi.
Ypač svarbu atkreipti dėmesį į vertikalius įtrūkimus, kamieno skilimus, dideles ertmes ir stiprų puvinį. Nerimą gali kelti ir vietos, kuriose atrodo, kad kamienas pradeda skilti į dvi dalis.
Taip pat verta apžiūrėti žievę. Jei ji dideliais plotais atsiskiria nuo kamieno arba aplink medžio pagrindą pastebima pakilusi ar sutrūkinėjusi žemė, tai gali rodyti pažeidimus.
Po audros atsiradę pažeidimai
Po stiprios audros, gausaus sniego ar lijundros medį verta atidžiai apžiūrėti. Kai kurie struktūriniai pažeidimai iš pirmo žvilgsnio gali būti nepastebimi, tačiau vėliau dėl jų gali nulūžti didelės šakos ar nuvirsti visas medis.
Vis dėlto ne kiekvienas pasviręs medis yra pavojingas. Kai kurie medžiai natūraliai krypsta į saulės šviesą ir ilgainiui prisitaiko, sustiprindami savo struktūrą. Kur kas daugiau nerimo turėtų kelti staiga atsiradęs arba neseniai sustiprėjęs medžio pasvirimas.
Pavojinga medžio vieta
Vertinant medžio keliamą pavojų svarbu atsižvelgti ne tik į jo būklę, bet ir į tai, kas galėtų būti pažeista medžiui ar didelei jo šakai nukritus. Medžiai, augantys šalia namų, mokyklų, kelių, šaligatvių, elektros linijų, vaikų žaidimų aikštelių ar kitų vietų, kuriose dažnai būna žmonių, kelia didesnę riziką.
Tokiais atvejais arboristas gali įvertinti medžio virtimo tikimybę ir galimas pasekmes bei pasiūlyti tinkamiausią sprendimą – genėti, stebėti medį ar jį pašalinti.
Kiti nerimą keliantys požymiai
Apie galimas medžio problemas taip pat gali signalizuoti:
- reta ar pakitusios spalvos lapija;
- ankstyvas lapų kritimas;
- viršutinėje lajos dalyje džiūstančios šakos;
- grybų dariniai;
- įtrūkimai ir ertmės;
- minkšta, pažeista mediena;
- vabzdžių išgraužtos skylutės;
- dažnai medį lankantys geniai;
- naujai atsiradęs pasvirimas;
- pakilusi arba suskilinėjusi žemė prie kamieno;
- pažeistos šaknys;
- dažnai lūžtančios šakos;
- po audros atsiradę pažeidimai.
Kada verta kreiptis į specialistą?
Vienas požymis dar nereiškia, kad medį būtina pašalinti. Tačiau jei pastebėjote kelis iš išvardytų požymių, ypač jei medis auga šalia namo, kelio ar vietos, kur dažnai būna žmonių, jo būklę verta patikėti įvertinti arboristui.
Kartais pakanka tinkamai išgenėti pažeistas šakas ar stebėti medį. Tačiau kai kuriais atvejais pašalinimas gali būti vienintelis būdas užtikrinti saugumą.