Šia atmintine savo „Facebook“ puslapyje pasidalino ir Mažeikių rajono savivaldybė.
Mokslininkai primena, kad veiksmingiausia kova su šliužais bus tuomet, jei pavyks sunaikinti jų kiaušinių dėtis.
Kaip atpažinti, kad jūsų darže – šliužai?
Šliužų jaunikliai (nuo 0,5-1,5 cm ilgio) paprastai yra rusvi su dviem ryškiomis verpstės formos juostomis išilgai kūno šonų (1 pav.). Svarbiausias požymis – juodi akių čiuopikliai kurie išlieka ir suaugusiems šliužams.
Suaugę šliužai vienspalviai, rudi arba oranžiniai, bet visada aiškūs juodi akių čiuopikliai.
Šių šliužų kiaušiniai balsvi, nepermatomi apie 4-5 mm skersmens, randami sudėti krūvelėmis po 60-200.
Ne visi šliužai yra invaziniai – štai kuo skiriasi?
Mokslininkų teigimu, labai svarbu yra atskirti vietines rūšis nuo invazinių rūšių.
Ispaninio ariono (viršuje) ir didžiojo šliužo – Limax maximus (apačioje) – skiriamieji požymiai: skirtinga kvėpavimo angos vieta (ispaninio ariono – mantijos priekyje, o Limax maximus – mantijos gale), kylio buvimas arba nebuvimas, akių čiuopiklių spalva, mantijos spalva ir forma. Taip pat ispaninis arionas geba stipriai susitraukti ir ilgai išlikti susitraukęs. (Grita Skujienė; Mantas Adomaitis)
Pasak mokslininkų, invazinius šliužus dažnai galima supainioti su vietinėmis Arion fuscus ir Arion ater rūšimis. Pastarasis šliužas – Arion ater – yra saugomas ir yra įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą.
Naikinimą reikia pradėti pavasarį ir tęsti iki rudens
BALANDŽIO MĖNUO: jauniklių metas
Kaip jau minėta, invazinių šliužų jaunikliai (nuo 0,5-1,5 cm ilgio) rusvi su dviem ryškiomis verpstės formos juostomis išilgai kūno šonų. Svarbiausias požymis – juodi akių čiuopikliai. Naikinti juos reikėjo balandį.
Jaunikliams naikinti veiksmingi moliuskocidai, kai geležies ortofosfato ne mažiau 24 g/kg (2,42 proc. w/w). Barstyti pavėsingose vietose nepertrauktomis juostomis (po lentomis ir kitais gulinčiais daiktais; aplink komposto krūvas). Išnykus granulėms, barstymą reikia kartoti.
Pamačius šliužus, būtina juos tiesiogiai sunaikinti – sutrypti ir pan.
Jaunus šliužus galima rinkti – juos mielai lesa vištos ir kiti naminiai paukščiai. Jei auginate juos vietovėje, kur paukščiai gali laisvai vaikščioti, šliužus jie sules patys. Geriausiai tai padarys antys bėgikės.
Vis dėlto šliužai gali veistis paukščiams neprieinamose vietose, todėl tokias vietas reiktų papildomai prižiūrėti ir patiems išrinkti šliužus, arba ten naudoti moliuskocidus, kol šliužai maži.
BIRŽELIO MĖNUO: šliužai užaugo, kai kurios priemonės nebetinka
Šiuo metu dauguma šliužų jau yra pasiekę 2,0-4,0 cm ilgį, vienspalviai įvairių tamsiai rudų atspalvių šliužai, su juodais akių čiuopikliais. Kaip naikinti juos?
- Radus šliužus – būtina tiesiogiai juos iš karto sunaikinti. Ieškoti – grioviuose, po kompostu, pavėsingose vietose po augalais ir įvairiomis nuokritomis ant žemės.
- Pašalinkite visas pastebėtas šliužų slėptuves, kurias galite pašalinti.
- Kompostą geriausia laikyti sandariuose dengtuose konteineriuose.
- Suaugusiems šliužams moliuskocidai mažai veiksmingi.
- Veiksminga gaudyti skystomis jaukinėmis gaudyklėmis. Tai – rūgstantys kompotai, alaus raugas plastikiniuose induose, kuriose šliužai paskęsta. Tiesa, būtina sekti, kad gaudyklės nepersipildytų, jas reikia laiku ištuštinti ir pakeisti jauką.
- Taip pat veiksminga gaudyti slėptuvių tipo gaudyklėmis – iš drėgnų skudurų, medžio plokščių ir pan., po kuriomis dedama masalo. Tam tinka ir kitų sunaikintų šliužų kūnai, moliūgų ar kito sugedusio maisto atliekos. Svarbu prisiminti, kad iš po jų reikia kasdien ištraukti ir sunaikinti naujus šliužus.
LIEPOS MĖNUO: šliužai poruojasi, jų skaičius pasiekia piką
Liepą dauguma šliužų – 4,0-6,0 cm ilgio, vienspalviai įvairių tamsiai rudų atspalvių šliužai, su juodais akių čiuopikliais, intensyviai drėgnomis dienomis poruojasi.
Radus šliužus – būtina tiesiogiai juos iš karto sunaikinti. Ieškoti reikėtų grioviuose, po kompostu, pavėsingose vietose po augalais ir įvairiomis nuokritomis ant žemės.
Būtina reguliariai pjauti žolę, atsakingai parinkti komposto vietas: negalima išpilti žolės ar kitų kompostuojamų atliekų grioviuose ir prie vandens bei kitose pavėsingose vietose.
Drėgnu oru galima organizuoti ,,šliužų naikinimo talkas“, kurių metu nustatomos vietos, kur telkiasi šliužai (kompostai, apleistos, unksmingos vietos) ir ten sunaikinami šliužai. Po tokios talkos šios vietos turėtų būti sutvarkomos taip, kad šliužams nebeliktų tinkamų sąlygų veistis.
Labai svarbu, kad masiniame šliužų naikinime dalyvautų kuo daugiau vietovėje gyvenančių žmonių. Galima sutarti, kad tą savaitę VISI kaimynai kas dieną po kelias valandas (naikina ir renka tol, kol neberanda nė vieno šliužo) skirs šliužų naikinimui savo ir apleistų kaimynų sodybose, rašo VU mokslininkai.
Tam tinka visos šliužų gaudymo ir naikinimo priemonės, nes šliužų gausumas liepos pabaigoje pasiekia piką.
RUGPJŪČIO MĖNUO: būtina naikinti ne tik suaugusius, bet ir kiaušinius
Dauguma šliužų – 6,0 cm ilgio ir didesni, vienspalviai įvairių tamsiai rudų atspalvių šliužai, su juodais akių čiuopikliais. Jie ir toliau intensyviai drėgnomis dienomis poruojasi.
Todėl radus šliužus, būtina tiesiogiai juos iš karto sunaikinti. Ieškoti verta grioviuose, po kompostu, pavėsingose vietose po augalais ir įvairiomis nuokritomis ant žemės.
Tinka visos naikinimo priemonės, kurios rekomenduojamos liepą, tačiau didesnis dėmesys telkiamas į kiaušinių dėčių paiešką ir besiporuojančių šliužų naikinimą. Suaugę šliužai bet kuriuo atveju patys žus – sudėję visas kiaušinių dėtis šliužai dar išgyvena apie savaitę ir miršta.
Invazinių šliužų kiaušiniai balsvi, nepermatomi apie 4-5 mm skersmens, randami krūvelėmis po 60-200 vnt.. Dažniausiai jie paliekami po netvarkingai paskleistu kompostu krūvos pakraščiuose, po įvairiomis nuokritomis ir grumstais, vazonais ir įvairiomis dekoratyvinėmis figūromis ant žemės, po plytelėmis ir kitais tako elementais.
Paprastai kiaušinių padėjimo vieta yra labiau drėgna ir pavėsinga nei aplink esančios erdvės. Radus kiaušinių dėtį ją būtina sunaikinti: sutrinti arba sutrypti.
RUGSĖJO, SPALIO, LAPKRIČIO MĖNESIAIS EFEKTYVU:
- Kiaušinių sunaikinimas (sutraiškymas), kilnojant ant žemės numestas medžio lentas, senus rakandus, buitines šiukšles, šiferio lakštus, apieškant komposto krūvas;
- Tinkama trečią ir ketvirtą kartą panaudoti moliuskocidus, skirtu profesionaliam naudojimui, jauniems išsiritusiems šliužams (0,5-1,5 cm ilgio) nepertraukiamomis juostomis apie slėptuves ir slėptuvėse (kompostas ir kt.);
- Prieš žiemą reikia sutvarkyti visas galimas invazinių šliužų slėptuves.
Ką dar reikėtų žinoti ir padaryti, norint apsisaugoti nuo šliužų?
Šliužai nekenčia tiesioginės saulės spindulių ir sausros, todėl pažvelgę į sodybą ar namus, pagalvokite, kur jų dažniausiai aptinkate ir kur jie slepiasi saulėtomis dienomis ir žinokite, kad tokiose vietose turėtų atsirasti kiaušinių dėtys. Tokios vietos galėtų būti:
- Augalų atliekų ir kitokios organikos krūvose: po nušienauta drėgna žole ar šienu, piktžolių, pūvančių obuolių, organinio maisto likučių.
- Po indais naminių gyvūnų ėdalui, lesalams ir vandeniui (lietingomis dienomis matysite ir indų viduje);
- Po augalų vazonais, dėžutėmis ir dekoratyvinėmis puošmenomis;
- Po lentomis, pavienėmis malkomis, šiferio lakštais, statybinėmis atliekomis, šiltnamių plėvelės gabalais, išmesta buitine technika, padangomis ir kitais daiktais;
- Po mulču (ypač, jei jis iš nupjautos žolės ar kitokios organikos);
- Aukštos žolės sąžalynuose ir po augalais su dideliais lapais (pvz., po varnalėšomis).
Rekomenduojama pašalinti visas pastebėtas šliužų slėptuves, kurias galima pašalinti, o tas, kurių neįmanoma sutvarkyti, naudokite kaip specialias vietas šliužų gaudymui ir naikinimui.
Vera žinoti, kad tais atvejais, kai invazinių rūšių naikinimas privačiame sklype savininko nevykdomas, jis gali būti vykdomas iš šalies, apie tai informavus žemės savininką raštu ar elektroniniu paštu ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų iki naikinimo pradžios.
Detalesnę Atmintinę rasite čia.
