Paprastas gyvenimas tarp palmių ir prieskonių
Reklamose Zanzibaras – tai nuostabūs Indijos vandenyno paplūdimiai, baltas smėlis ir nepakartojami saulėlydžiai. Čia persipina Afrikos, Arabijos, Indijos ir Persijos palikimas. Tai atsispindi visur – nuo architektūros iki virtuvės, nuo žmonių išvaizdos iki jų papročių. Per šimtmečius čia susiformavo savita, išskirtinė kultūra, kur svarbiausios vertybės – bendruomeniškumas ir gebėjimas gyventi „čia ir dabar“.
Ir tik toliau nuo turistinių takų slypi tikroji salos kasdienybė. Dauguma vietinių gyvena kaimuose, vadinamuose „ūkiais“. Jų namai paprasti, moliniai su palmių lapų stogais. Vanduo – iš šulinių arba surenkamas per lietų, elektra – prabanga.
Tačiau čia verda gyvenimas: vaikų triukšmas, juokas, bendros vakarienės ir dalijimasis tuo, ką turi. Kasdienis maistas – tai, ką duoda gamta: ryžiai, manijokai, bananai, pasifloros, kokosai, o kartais tiesiog „nieko“... arba „palaukim tėčio“...
Tikėjimas ir žmonės
Zanzibare apie 90 proc. gyventojų yra musulmonai, ir tai juntama ne tik stebint moterų apdarus, bet ir iš visos gyvenimo tėkmės. Kai atsiduri tarp jų – atrodo, kad žmonės čia verda kaip skruzdėlyne. Miestuose srautai niekada nesibaigia: perpildyti turgūs, gyvybingi skersgatviai, kas antrame kampe kažkas kažką parduoda, kviečia, kalbina, šypsosi.
Ir nors šalis skurdi, transporto čia – stebėtinai daug. Kartais net susidaro eismo kamščiai, kurių nesitiki šitokiame krašte. Transportas – margas kaip pati Afrika: vienoje pusėje pravažiuoja asiliukas su vežimu, kitoje – pasirodo blizganti „Toyota“ su tamsintais langais. Gyvenimo kontrastai čia matomi kiekviename žingsnyje.
