Sekite 15min Google
„Absurdiška situacija“, – transliuotojui „France Info“ sakė atsakingas meras Jeanas-Marcas Peillexas.
Dieną prieš tai J.M.Peillexas nurodė uždaryti dvi pagrindines kalnų trobeles kelyje į Monblaną ir rekomendavo nebandyti kopti į viršūnę. Tokį sprendimą lėmė neseniai tvyrojusi kaitra ir dėl jos padidėjusi akmenų griūčių rizika „Grand Couloir du Goûter“ ruože.
Kadangi padėtis stabilizavosi ir tiesioginio pavojaus gyvybei nebebuvo, Peillexas atmetė alpinistų prašymą. Vietoj to buvo pasitelkta privati sraigtasparnių bendrovė, kuri už pačių alpinistų lėšas parskraidino grupę iš „Goûter“ trobelės.
„Prisitaikyti turime mes patys“
Vieni pasinaudojo pasiūlymu, kiti „be jokių problemų“ nusileido pėsčiomis, kaip meras pasakojo „France Info“. „Galbūt tai tebuvo patogumo klausimas – būti paimtiems sraigtasparniu“, – teigė jis.
Peillex kalbėjo apie „precedentą“ ir paragino žmones kalnuose prisiimti daugiau asmeninės atsakomybės. Pasak jo, kalnai yra laisvės vieta, tačiau gamta turi savus dėsnius. „Prisitaikyti turime mes patys. Kalnai byra – tai matyti beveik visame pasaulyje, todėl turime suaugti“, – pabrėžė meras.
Karščio bangų pasekmės
Klimato kaita apskritai lemia dažnesnes akmenų griūtis Europos Alpėse. Tai rodo WSL ir ETH Zurich tyrimas, 2024 metų pabaigoje paskelbtas mokslo žurnale „Earth-Science Reviews“.
Tyrimo duomenimis, pastaraisiais dešimtmečiais aukštikalnėse akmenų griūčių padaugėjo. Viena pagrindinių priežasčių – ledynų nykimas. Tirpstant amžinajam įšalui, akmenys ir uolienų masės ima slinkti greičiau.
„Aukšta temperatūra ir karščio bangos gali tiesiogiai sukelti masių judėjimą, daugiausia dėl amžinojo įšalo tirpimo ir plyšiuose esančio ledo tirpsmo, o tai lemia akmenų griūtis arba uolų lavinas“, – rašoma tyrime.