Vienas skrydis per metus?
Vienas „Facebook“ vartotojas pasidalino anglų kalba parašyto straipsnio ekrano nuotrauka ir savo interpretacijomis.
„Globalistai siekia sukurti skaitmeninį konclagerį, kuriame žmonės taps beteisiai, su apribota judėjimo bei žodžio laisve.
Didžiojoje Britanijoje gali būti įvestas anglies dioksido pasas – jis uždraus kai kuriems žmonėms keliauti ir apribos judėjimą.
Anglies dioksido paso koncepcija numato, kad kiekvienam keliautojui bus skirta metinė „anglies dioksido emisijų kvota“, kurios jis negalės viršyti.
Manoma, kad ji bus 2 tonos CO2 per metus. Tai lygiai tiek, kiek reikia skrydžiui iš Londono į Niujorką – per metus kelionės turės baigtis.
Remiantis „Intrepid Travel“ ataskaita, anglies dioksido pasų įvedimas numatomas iki 2040 m.“, – rašinį atpasakojo internautas.
Kas rašoma ataskaitoje?
JAV Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, 2022-aisiais 28 proc. šioje šalyje šiltnamio efektą sukeliančių dujų sukūrė transportas, įskaitant skrydžius, traukinius ir automobilius.
Pasak organizacijos „Sustainable Travel International“, kuri rengia strategijas kartu su vyriausybėmis ir verslu, vadovės Palomos Zapatos, kelionių metu skrydžiai paprastai sudaro bent pusę visos kelionės anglies pėdsako. Tai reiškia, kad skrydis yra taršiausia žmogaus kelionės dalis.
Anglies dvideginio pasų arba CO2 pasų idėja žiniasklaidos dėmesį patraukė dar 2023 m.
Kaip rašė „Business Insider“, toks pasas galėtų apriboti, kiek anglies dvideginio keliautojai gali išmesti per metus.
2023 m. spalį paskelbtoje ataskaitoje, kurią parengė konsultacijų bendrovė „The Future Laboratory“ ir išplatino kelionių įmonė „Intrepid“, pasiūlyta idėja naudoti tokią sistemą keliautojų metinėms emisijoms reguliuoti.
„Parengta ateities įžvalgų ataskaita, kurioje nagrinėjama, kaip klimato krizė jau dabar veikia – ir toliau veiks – kelionių sektorių, bei siūlomi sprendimai, padėsiantys kelionių organizatoriams prisitaikyti iki 2040 m.“, – nurodoma ataskaitos aprašyme.
„The Future Laboratory“ strateginių įžvalgų redaktorius Alexas Hawkinsas, vadovavęs ataskaitos rengimui, leidiniui „Business Insider“ sakė, kad tokia koncepcija gali tapti būtina ateityje, jei nepasistūmėsime tvaresnio pasaulio link.
„Anglies dvideginio pasų idėja grindžiama asmeninių anglies dvideginio kvotų principu“, – sakė A.Hawkinsas ir pridūrė, kad tai „nustatytų ribą, kiek anglies dvideginio žmogui būtų leidžiama išskirti per tam tikrą laikotarpį“.
A.Hawkinsas pripažino, kad tai nėra nauja koncepcija. Jungtinės Karalystės parlamentas panašią idėją pristatė dar 2008 m. ataskaitoje pavadinimu „Asmeniniai anglies dioksido mainai“ (angl. „Personal Carbon Trading“). Tačiau idėja buvo atmesta dėl jos sudėtingumo ir galimo visuomenės pasipriešinimo.
„Anglies dvideginio pasai šią idėją pastūmėjo vienu žingsniu toliau, nes jie apimtų konkrečiai kelionių metu išskiriamų anglies dvideginio emisijų stebėjimą ir ribojimą“, – nurodė redaktorius.
Vidutinė metinė vieno žmogaus anglies dioksido emisija JAV siekia 16 tonų – tai yra vienas didžiausių rodiklių pasaulyje. Jungtinėje Karalystėje šis kiekis sudaro 11,7 tonos. Tai vis tiek daugiau nei penkis kartus viršija Paryžiaus susitarimo rekomenduojamą normą, siekiant apriboti pasaulinės temperatūros kilimą iki 1,5 laipsnio Celsijaus virš ikipramoninio laikotarpio lygio.
Pasauliniu mastu vidutinė metinė vieno žmogaus anglies dvideginio emisija siekia apie 4 tonas. Tačiau, norint turėti realią galimybę užkirsti kelią temperatūros kilimui viršyti 2 laipsnius Celsijaus, iki 2050 m. vidutinė pasaulinė anglies pėdsako norma turėtų sumažėti iki mažiau nei 2 tonų per metus. Toks kiekis atitinka maždaug du skrydžius pirmyn ir atgal tarp Londono ir Niujorko.
„Intrepid Travel“ ataskaitoje prognozuojama, kad tokie pasai galėtų tapti realybe iki 2040 m.
Koncepcija sukurta kaip provokacija
A.Hawkinsas ir „Intrepid“ prezidentas JAV Mattas Berna teigė, kad anglies pasas nėra greitas problemos sprendimas.
„Tai yra ateitis, kurios nenorime. Mes sukūrėme šią koncepciją kaip provokaciją – parodyti, kad jei nesiimsime ryžtingų veiksmų prieš klimato krizę, galimai susidursime su laisvių ribojimu įvairiomis formomis“, – sakė A.Hawkinsas.
M.Berna teigė, kad tai tėra viena iš idėjų, galinti padidinti žmonių sąmoningumą apie tvarias keliones.
Pasak jų, kad toks pasas veiktų, jis turėtų būti kuriamas kartu su naujais teisės aktais ir technologinėmis inovacijomis.
A.Hawkinsas pridūrė, jog būtų sunku įtikinti pakankamai žmonių palaikyti tokią sistemą, o „kad ji veiktų tarptautiniu mastu, reikėtų daugybės skirtingų suinteresuotų šalių bendradarbiavimo“.
„Jeigu būtų nustatytos tam tikros ribos mūsų individualioms anglies emisijoms, tai turėtų skirtingą poveikį kiekvienam iš mūsų“, – sakė jis.
Ekspertai sutiko, kad šios koncepcijos įgyvendinimas keltų nemažai iššūkių.
„Idėja teoriškai gera, bet, kalbant apie logistiką, nematau, kaip tai galėtų veikti“, – „Business Insider“ sakė dėstytoja iš Jonathan M. Tisch svetingumo centro Niujorko universitete Anna Abelson, kalbėdama apie tai, kaip galėtų veikti emisijų stebėjimas.
P.Zapata pripažino, kad tokie apribojimai gali būti atstumiantys ir neveiksmingi: „Turėtume įkvėpti žmones keistis ir kurti aplinką, kurioje tie pokyčiai vyktų natūraliai, suteikdami daugiau tvarių pasirinkimų ir didindami informuotumą apie aplinkai draugišką keliavimą.“
A.Abelson, M.Berna ir P.Zapata pasiūlė keletą strategijų, kaip spręsti turizmo poveikio klimatui problemą – pavyzdžiui, skatinti oro linijas naudoti alternatyvius degalų šaltinius, o vyriausybėms reguliuoti anglies dioksido emisijas aviacijos sektoriuje.
Pasak A.Hawkinso, ataskaitoje paminėtas aplinkai draugiškas transportas būtų veiksmingesnis sprendimas, į kurį reikėtų orientuotis.
„Tvarios aviacijos srityje vyksta daug inovacijų“, – pasidžiaugė jis.
Oro linijos pradeda naudoti tvarius aviacinius degalus, gaminamus iš tokių žaliavų, kaip atliekos ar augalinis aliejus. Tarptautinės oro transporto asociacijos duomenimis, tvarūs aviaciniai degalai išskiria iki 80 proc. mažiau anglies dioksido nei įprasti reaktyviniai degalai.
Dėmesys – kelionėms lėktuvais
Tarp 2013 ir 2018 metų visame pasaulyje komercinės aviacijos išmetamo CO2 kiekis padidėjo 32 proc. Nors kuro naudojimo efektyvumo didėjimas po truputį mažina emisijas vienam keleiviui, 2014 m. atliktas tyrimas parodė, kad, nepaisant aviacijos sektoriaus pastangų mažinti anglies dvideginio išmetimą, šias pastangas nusvers sparčiai augančios oro eismo apimtys.
Kad emisijų mažinimas turėtų reikšmingą poveikį, bilietų kainos turėtų kasmet kilti po 1,4 proc., taip atbaidant kai kuriuos žmones nuo skrydžių. Tačiau iš tiesų bilietų kainos pastaruoju metu mažėja, 2023 m. publikuotame straipsnyje apie pasų idėją pastebėjo CNN.
Leidinys nurodė, kad kai kurios Europos šalys jau pradeda imtis priemonių oro kelionėms mažinti. Nuo 2023 m. balandžio 1 d. Belgijoje keleiviai, skrendantys trumpais maršrutais ir senesniais lėktuvais, sulaukia didesnių mokesčių. Taip siekiama paskatinti naudoti alternatyvias keliavimo formas.
Mažiau nei po dviejų mėnesių Prancūzija uždraudė trumpus vidaus skrydžius, kuomet tą atstumą galima nuvažiuoti traukiniu per dvi su puse valandas ar trumpiau.
15min verdiktas: iš dalies melas. Nors tokia koncepcija kaip „CO2 pasas“ iš tiesų buvo minima vienoje ataskaitoje, kūrėjai prisipažino, kad ji sukurta daugiau kaip provokacija, o ne planas ateičiai. Jungtinėje Karalystėje panašus siūlymas užgimė dar 2008 m., tačiau buvo atmestas.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
