Eilės į baseinus
Štai šeštadienio popietę į Varėnos baseiną suplūsta Šalčininkų, Eišiškių, Daugų ar Vilniaus gyventojai. Į Jonavą ar Kupiškį plūstama iš Panevėžio.
Atsargiai reikėtų važiuoti į Molėtų ar Širvintų baseinus – ten šeštadienio popietę irgi kamštis. Didžioji dalis plaukikų yra iš šiaurinių Vilniaus mikrorajonų, jiems iki baseinų – 40–50 kilometrų.
Pasvalio baseinas savaitgaliais tampa ne tik vietinių, bet ir kaimyninių rajonų bei Latvijos gyventojų traukos centru. Savaitgaliais čia dažnai galima išgirsti latviškai kalbančius lankytojus, atvykusius iš Bauskės apylinkių.
Nors Bauskėje taip pat veikia baseinas, daugelis renkasi Pasvalį – ne tik dėl palankesnių kainų, bet ir dėl platesnio siūlomų veiklų spektro. Ypač didelio susidomėjimo sulaukia vandens mankštos, kurios pritraukia įvairaus amžiaus žmones. Mamoms su mažyliais itin patinka kūdikių vandens mankštos – į jas atvyksta net iš tolimesnių rajonų.
Savaitgaliais čia dažnai galima išgirsti latviškai kalbančius lankytojus.
Į Ignaliną važiuojama iš Švenčionių ar Visagino.
Tauragės baseino apgultis būna nuo spalio pradžios iki balandžio vidurio. Į jį vykstama iš tų vietų, kur nėra baseinų – Jurbarko, Šiaulių ar Raseinių. Praėjusio itin šalto šeštadienio pavakarę visi 120 raktelių nuo daiktų saugojimo spintelių buvo išdalinti. Standartinė 2 val. kaina – 10 eurų.
Varėnos sporto centro vadovas Povilas Tamulynas žeria štai tokius skaičius – baseinas ir treniruoklių salė 2024 metais sulaukė 27,5 tūkst. lankytojų – 15 proc. daugiau nei 2023 metais.
Kultūra prieš baseiną
Kaišiadorių turizmo ir verslo informacijos centro turizmo vadybininkas Aurelijus Balčiūnas ne kartą iš turistų sulaukė padrąsinančių sakinių – po Žąslius ar Žiežmarius mus varinėkite drąsiau – pailsėsime Jonavos, Prienų ar Varėnos baseinuose.
„Jaunoji karta baseinų darbo laikus išmano puikiai, todėl kultūriniai maršrutai būna suderinti ir su jėgų atstatymu“, – šypteli Aurelijus.
Toks reiškinys yra tik Pasvalio krašte.
Pasvaliečiai tikina, kad bene trečdalis atvykėlių į baseiną jau būna aplankę Smegduobių parką, unikalią vietą Pasvalyje, kuri neturi analogų ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Tai didžiausia smegduobių koncentracija vienoje vietoje. Toks reiškinys yra tik Pasvalio krašte.
Sandra Martinkienė, Tauragės sporto centro direktoriaus pavaduotoja, baseino lankytojus dažnai nukreipia į Pagramančio apžvalgos bokštą bei Taurų parką.
Gediminas Rainys, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos patarėjas ekonomikos klausimais, teigia, kad būtent baseinai tampa tarsi turizmo sklaidos centrais, iš kur lankytojai vidudienį nukreipiami grožėtis stumbrų pietų puota šalia Zervynų ar pažinti partizanų žeminių netoli Kasčiūnų. G.Rainys nurodė būtent Varėnos rajono atrakcijas.
Žavi lėtesnis gyvenimas
„Vienadienių turistų srautai į Molėtus – milžiniški. Visi lyg išprotėję nori prasieiti Dubingių piliaviete, praeiti Ščiūrio rago ar Jurkiškio upelio pažintiniais takais“, – G.Rainiui pritaria Daiva Kulienė, Molėtų turizmo ir verslo informacijos centro direktorė.
„Apsilankymas Lietuvos etnokosmologijos muziejuje, plaukiojimas laivais Dubingiuose ar Mindūnuose – tai atgaiva ir vilniečiams, ir kauniečiams“, – sako D.Kulienė, kuri pateikia dar ir statistiką. Per 2024-uosius metus Molėtuose atsidarė bene 6 restoranai, o savaitgaliais gidą kartais būna sunku prisišaukti.
„Tas kultūrinio ir sportinio pažinimo džiaugsmas bei lėtesnis gyvenimo tempas gali būti akstinas Vilnių keisti į Valkininkus, Molėtus, Tauragę ar Pasvalį“, – sako G.Rainys.
Jo teigimu, baseinai Islandijoje yra tapę kultūros lopšiais ir jaunimo traukos centrais. „Iš tos tolimos salos reikia kopijuoti patirtį“, – priduria G.Rainys.
