„Europa prasideda ne nuo sostinių ir ne nuo dokumentų, o nuo kelių, kuriais žmonės eina jau šimtmečius. Kartais – ieškodami atsakymų, kartais – tiesiog kito žmogaus. Tokiais keliais judėjo ne tik prekės ar piligrimai, bet ir idėjos, istorijos, kultūra“, – sako vienas iš „Camino Lituano“ kūrėjų Marius Minkevičius.
Ne simbolinis gestas
Pasak jo, Europos kultūros kelias, sujungiantis skirtingas šalis į bendrą, gyvą kultūrinį audinį, nėra simbolinis gestas ar formali žyma žemėlapiuose. Tai pripažinimas, kad Lietuva ir jos bendruomenės visada buvo Europos kelyje ir tebėra jame dabar – kad kelias, vedantis per mūsų miestelius, kaimus ir žmonių namus, yra ne tik maršrutas, bet ir gyvas pasakojimas apie atvirumą bei bendrystę.
Toks įvertinimas primena ir paprastą, bet svarbią tiesą: Europa kuriama ir stiprinama kasdien – žingsnis po žingsnio, žmogus po žmogaus.
„Tai reikšmingas tarptautinis pripažinimas, svarbus ne tik visam „Romea Strata“ tinklui, bet ir Lietuvai. „Camino Lituano“ yra šio kultūrinio kelio narys, o mūsų maršrutas tapo neatskiriama jo dalimi“, – sako M.Minkevičius.
Iškilmingame renginyje Italijoje dalyvavo tarptautiniu mastu pripažinti ekspertai, akademikai, institucijų vadovai, „Romea Strata“ tinklo nariai iš įvairių Europos šalių. Tarp jų – ir „Camino Lituano“ atstovai, prisidėję prie šio kelio kūrimo ir jo įsiliejimo į bendrą europinį kultūros kelių kontekstą.
Pradžia – nuo Gintaro kelio
„Europos kultūros keliai negimsta kabinetuose. Jie atsiranda tada, kai žmonės priima keliautoją, dalijasi savo laiku ir istorijomis. „Camino Lituano“ būtent taip ir augo, o dabar visiškai natūraliai įsiliejo į Europos kelių tinklą“, – pastebi M.Minkevičius.
Mūsų kraštai su Europa buvo susieti nuo seno, o viena iš jungčių – senasis Gintaro kelias, klestėjęs Romos imperijos laikais ir vedęs nuo Baltijos jūros iki tolimų Europos regionų. Tai buvo kelias, jungęs bendruomenes dar gerokai anksčiau, nei atsirado šiuolaikinės valstybės ar sienos.
„Šiandien „Camino Lituano“ tapimas „Romea Strata“ dalimi tarsi sujungia tuos senus ryšius su dabartimi – primena, kad mes visada buvome Europos kelio dalis, o dabar šį ryšį sąmoningai atnaujiname. Europos kultūros kelias nėra tik apie istoriją – jis patvirtina, kad Lietuva ir šiandien yra gyvos Europos dalis: per žmones, per ėjimą, per bendrystę“, – sako M.Minkevičius.
Svarbi žinia bendruomenėms
Lietuviško kelio įsiliejimas į bendrą Europos kultūros kelių tinklą yra svarbi žinia ir „Camino Lituano“ kelyje esančioms bendruomenėms, kurių Lietuvoje – kelios dešimtys.
Pripažinimas Europos mastu atveria naujas galimybes regionams ir mažoms vietovėms. Tai didesnis matomumas Europoje, galimybė būti išgirstiems net ir tiems, kurie dažnai lieka už didžiųjų maršrutų ribų. Tai ir daugiau keliautojų, atnešančių ne tik judėjimą, bet ir gyvybę – pokalbius, susitikimus, tikrą žmogišką ryšį.
Kartu tai galimybė pasakoti savo istorijas – apie žmones, amatus, papročius, vietos tapatybę, kuri formuojasi per kasdienius veiksmus ir ilgą atmintį, nauji bendradarbiavimo keliai su kitomis Europos bendruomenėmis, dalijantis patirtimis ir stiprinant bendrą kultūrinį tinklą. O svarbiausia – aiškus patvirtinimas, kad tai, ką bendruomenės daro kasdien, turi tikrą vertę ir yra matoma plačiau nei vietinis horizontas.
„Kelias yra gyvas tik tol, kol gyvos bendruomenės. Be žmonių nebus nei kelio, nei Europos kultūros jungčių“, – pabrėžia M.Minkevičius.
Beveik tūkstančio kilometrų ilgio „Camino Lituano“ maršrutą per Lietuvą sukūrė bendraminčiai savanoriai. Šis procesas tęsiasi ir šiandien – prie kelio vis aktyviau jungiasi savivaldybės ir vietos bendruomenės, matančios jame galimybę augti ir būti matomoms. Paruoštu, Šv. Jokūbo kelio ženklais sužymėtu maršrutu kasmet savarankiškai keliauja šimtai piligrimų iš Lietuvos ir užsienio.
„Kelias jau keletą metų gyvena savarankišką gyvenimą, jo ženklinimu ir priežiūra rūpinasi ne tik savanoriai, bet ir savivaldybės bei turizmo informacijos centrai. Mūsų organizacija taip pat nuolat skiria jam dėmesio – lankomės pas vietos žmones, organizuojame žvalgybinius ir kultūrinius žygius. Taip stipriname ryšį ir stengiamės nepamesti kelio pulso“, – sako M.Minkevičius.
