„Pagrindinis kelionės tikslas buvo pamatyti legendinį Maču Pikču – ir jis pranoko visus lūkesčius.
Kelias iki jo – tai ne tik vaizdingos kalnų perėjos, bet ir jausmas, tarsi leistumeisi į kelionę laiku.
Tiesa, bilietus pirkome kelis mėnesius prieš kelionę, o į Maču Pikču vykome traukiniu iš Čusčio. Šventasis miestas stebino ne tik savo istorija, bet ir laisvai vaikštinėjančiomis lamomis, kurios tapo dar viena ypatinga šios vietos dalimi“, – pasakoja keliautoja.
Pagrindinis kelionės tikslas buvo pamatyti legendinį Maču Pikču.
Pasak jos, viena ekstremaliausių patirčių Peru buvo nakvynė „Vertical Sky“ – stiklinėje kapsulėje, kabančioje 3300 metrų aukštyje virš Šventojo slėnio.
„Norint ją pasiekti, reikėjo kopti stačia uola su karabinais, naudojant „via ferrata“ metodą. Vakare grožėjomės žvaigždėtu dangumi, o ryte pabudome su kvapą gniaužiančiu Andų peizažu po kojomis“, – prisimena D.Pulkovska.
Dar viena Peru gamtos dovana, kurią išskyrė keliautoja, – Vinicunca, dar vadinama „Rainbow Mountain“ (liet „Vaivorykštės kalnas“).
„Šis 5200 metrų aukščio kalnas stebino savo ryškiomis spalvų juostomis (skirtingos mineralų sankaupos), o lipant lydėjo vietiniai, taip pat lamos ir alpakos. Šiame aukštyje jautėsi deguonies stygius – iki tol to patirti neteko, tad buvo itin įdomu. Tačiau, pasiekus viršūnę, visi sunkumai pasimiršo“, – pasakoja D.Pulkovska.
„Vyšnia ant torto“ keliautoja įvardijo Amazonės džiungles.
„Tas laukinės gamtos pasaulis tiesiog „vau“! Man asmeniškai – kelionės „vyšnia ant torto“, – tikina D.Pulkovska.
Norėdami pajusti tikrąją Peru dvasią, keliautojai nuskrido į Ikitoso miestą. D.Pulkovska pasakojo, kad į šį miestą patekti sausuma tiesiog neįmanoma.
„Po to nėrėme į džiunglių gilumą. Daugelis čia atvyksta dėl ritualų, bet nebandėme – manome, kad tai skirta tik tiems, kam to tikrai reikia. Mūsų tikslas buvo iš tikrųjų pažinti džiungles – tyrinėti nepaprastą jų gyvūniją ir augaliją“, – prisiminimais dalijasi keliautoja.
Peru jai pavyko pamatyti rožinius delfinus. Taip pat moteris iš arti susidūrė su naktiniu džiunglių gyvenimu – stebėjo tarantulus, krokodilus ir daugybę kitų gyvių.
Miesto šurmulį pavyko pajausti Limoje. Čia D.Pulkovską itin sužavėjo išskirtinė Peru kulinarija.
„Tikras stebuklas – Huakačina – tai dykumos oazė, apsupta didžiulių smėlio kopų. Čia mėgavomės saulėlydžiu ir leidomės į pasivažinėjimą bagiais bei išbandėme sandboardą“, – kelionės įspūdžius vardija keliautoja.
Ji Peru lankėsi gegužės mėnesį, kuris yra vienas geriausių laikotarpių šiai šaliai.
„Pasitaikė idealūs orai – Anduose dienomis švietė saulė (buvo apie 15–20 laipsnių šilumos), bet vakarais būdavo vėsu, o Amazonėje tvyrojo drėgnas, tropinis klimatas.
Tai buvo viena tų kelionių, kurių nepamirši visą gyvenimą. Peru – tvirtas TAIP!“ – pasakojimą užbaigia D.Pulkovska.
