TIK ŽMONĖS Cinema: A. Valujavičiaus filmas „Irklais per Atlantą“
Žiūrėti

Europa Nemune: tiesesne vaga – link Tauragės pilies!

Lietuvos upių tėvas Nemunas šiuo metu džiaugiasi pagerėjusia kraujotaka ir ištiesintu stuburu. Po unikalių darbų Nemunas tapo tinkamas rimtai laivybai, o vaga iš tiesų tapo tiesesnė. Jei kada netyčia plauksite šia upe, būtinai stabtelkite kuo arčiau Tauragės ir užmeskite akį į šį šiuolaikišką miestą su išsaugota istorija. Šiais pokyčiais galime džiaugtis ES investicijų dėka, kurios mus pasiekė prieš 20 metų Lietuvai tapus pilnaverte ES šeimos nare. Tad šių metų gegužę minima narystės ES sukaktis išties skatina švęsti!
Bunos Nemune
Bunos Nemune / VVKD nuotr.

Ta proga šalyje organizuojama daugybė iniciatyvios „UžmESk akį“ renginių, kviečiančių susipažinti su objektais, kurie buvo sukurti ar atnaujinti pasitelkus ES investicijas. Tauragė yra vienas iš miestų, kurių veidas gyventojams ir svečiams tapo daug patrauklesnis, o gyvenimas – patogesnis.

Čia jus nustebins modernizuotas Tauragės krašto muziejus, išsaugotas pilies rūsys ir ypač modernus viešasis transportas. Mieste kursuoja net 16 elektrinių autobusų ir ištobulintas susisiekimas dviračiais.

Suprasti akimirksniu

  • Kas? „UžmESk akį“ – CPVA inicijuotas atvirų durų dienų renginių ciklas, skirtas Lietuvos narystės Europos Sąjungoje 20-mečiui paminėti.
  • Renginių programa – ČIA.

„UžmESk akį“ į laivams pritaikytą Nemuną!

Upės vagos tiesinimo projektas buvo vykdomas trijose apskrityse – Kauno, Marijampolės ir Tauragės – tačiau renginys šiam projektui pristatyti numatomas Kaune. Gegužės 24 dieną vyks orientacinis žaidimas, kurio startas – krantinėje plūduriuojančioje baržoje. Būtinai užsukite!

Gegužės 26 dieną „UžmESk akį“ renginiai kviečia į Tauragės pilies kiemelį, kur vyks orientacinis žaidimas ir bus pristatomi ES finansuoti projektai, padėję atkurti pilį, pagerinę vietinį susisiekimą ir pagyvinę judėjimą dviračiais.

Renginiai nemokami, tačiau lankytojai kviečiami užsiregistruoti iš anksto. Detalią renginių programą ir kontaktus registracijai rasite interneto puslapyje Esinvesticijos.lt.

Šis projektas iš tiesų išskirtinis savo apimtimi – bunų statybai panaudota statybinių medžiagų, kurių svoris – apie 765 tūkst. tonų.

Išvalytomis Nemuno arterijomis drąsiai kursuoja laivai

Mintimis ta barža Kaune plaukime Nemunu ir pamatykime Raudondvario dvarą, Kulautuvos ramybę, Vilkijos grožį, Seredžiaus piliakalnį, pamojuokime Belvederio dvarui, Veliuonos tulpmedžiui, Gedimino kapo kalnui, tiesiog Plokščių kaimo gatve tekančiai Vaiguvos upelei, Raudonės, Panemunės pilims.

Dar už Sudargo piliakalnių, už Rambyno, Mažvydą menančių Bitėnų – Luizos tiltas. Gal šioje vietoje jau norėtumėte sėsti į elektrinį Tauragės autobusą ir nukakti iki šio miesto pilies, kur vyks orientacinis žaidimas?

Nemunui – mūsų upių tėvui – pastaruoju metu taip pat teko keletas ES finansuojamų projektų. Jei Lietuva turi kraujotaką, tai Nemunas – pagrindinė arterija. Prieš keletą metų AB Vidaus vandens kelių direkcija ( VVKD) pradėjo unikalų projektą, kurio dėka Nemunas tapo tikra laivybos upe.

Justina Juozaponė, direkcijos Personalo ir komunikacijos direktorė pabrėžia, kad pernai rugpjūtį baigtas milžiniškas laivybos kelio Nemunu modernizavimas, trukęs trejus metus. 200 km ilgio upės ruožas nuo Kauno iki Kuršių marių tapo tinkamas keleivinei, krovininei ir pramoginei laivybai visu laivybos sezonu.

VVKD nuotr./Bunos Nemune
VVKD nuotr./Bunos Nemune

„Tvarkant Nemuno vagą, iš viso pastatyta ar rekonstruota 553 bunos – jų pagalba Nemuno vanduo pats valo ir tiesina vagą, taip sukurdamas didesnį gylį laivakelyje. Šis projektas iš tiesų išskirtinis savo apimtimi – bunų statybai panaudota statybinių medžiagų, kurių svoris – apie 765 tūkst. tonų. Palyginimui – panašiai sveria 11 tūkst. geležinkelio vagonų. Viso projekto metu pastatytų bunų ilgis siekia beveik 30 kilometrų“, – pasakoja J. Juozaponė.

Kas yra bunos? Tai vokiečių inžinierių išradimas, kuriam jau per 150 metų. Natūraliai tekanti upė yra linkusi graužti krantus ir platėti. Tai reiškia – upė palengva seklėja. Ilgainiui – kuo seklesnis vanduo, tuo prasčiau laivybai. Bunos padeda išlaikyti gilią ir laivybai tinkamą upės vagą. Tam tikru atstumu statmenai upės srovei įrengiami kyšuliai. Taip tarsi imituojamas upės vagos susiaurėjimas. Tokiu būdu upės srovė sustiprėja ir pati sėkmingai išvalo savo giliausią vagos vietą, ją ištiesina. Visos upės sąnašos jau sėda ne laivybai skirtoje vagos dalyje, o pakrantės pusėje.

VVKD nuotr./Bunos Nemune
VVKD nuotr./Bunos Nemune

Nemuno laivybos kelio modernizavimas didžiąja dalimi finansuotas 2014–2020 m. laikotarpio Europos Sąjungos fondų lėšomis. Bendra šio projekto vertė – beveik 25 mln. eurų, iš jų 23,2 mln. eurų sudaro Europos regioninės plėtros fondo investicija.

Hidrografijos specialistai sako, kad teigiamas bunų poveikis bus labiausiai jaučiamas po kelerių metų, kuomet susiformuos bunomis reguliuojamas laivakelis – jis taps dar gilesnis ir tiesesnis, o nusistovėjęs nešmenų judėjimas padės formuotis siauresnei vagai, reikės mažiau prižiūrinčių žmonių darbo.

VVKD nuotr./Bunos Nemune
VVKD nuotr./Bunos Nemune

„Kaip ir sausumos keliuose, taip ir vandens keliuose – pagerinus sąlygas, iš karto pastebimi pokyčiai – laivų skaičius upėje auga, verslo susidomėjimas krovinių pervežimais didėja. Dirbama, kad būtų paruošta visa reikiama laivybos infrastruktūra, laivai galėtų be trikdžių keliauti didžiausiu Lietuvos vidaus vandens keliu“, – patikslina VVKD atstovė.

Pagrindinis Lietuvos vandens kelias Nemuno upe ir Kuršių mariomis Kaunas–Klaipėda (E41) priklauso transeuropiniam transporto tinklui TEN-T. Vandens kelias Nemunu per Klaipėdos uostą jungiasi su tarptautiniais maršrutais Baltijos jūroje, o per Kuršių marias – su Vakarų Europos vidaus vandenų kelių sistema.

Beje, gali kilti klausimas, o ar bunos kaip nors nežaloja gamtos? Anaiptol! Šiuos kyšulius be galo mėgsta įvairiausi paukščiai. Ten jau dabar pilna gyvybės.

Ar žinojote, kodėl Tauragės pilis vadinama „apsimetėle“?

Jei jau plaukiame Nemunu, tai į Tauragę užsukti yra privalu – juk čia nuo seno yra muitinė. Tiksliau – kultūros muitinė. Dabar dažnai taip vadinama Tauragės pilis. Ji iš esmės yra buvo statoma kaip carinė muitinė, tačiau dabar čia karaliauja menas ir kultūra.

Tauragės TIC nuotr./Renginys Tauragės pilies istorijos ekspozicijoje
Tauragės TIC nuotr./Renginys Tauragės pilies istorijos ekspozicijoje

ES projektų ir lėšų dėka modernizuotas Tauragės krašto muziejus ir paveldinis pilies rūsys pritaikytas bendruomenės poreikiams.

Tauragės krašto muziejaus direktorė Eglė Červinskaitė pasakoja, kad miesto simboliu tapusi Tauragės pilis mena XIX a. vidurį ir ši pilis vadinama „apsimetėle“: „Vienintelis toks Lietuvoje kompleksas buvo statytas ne kaip gynybinė pilis, o kaip carinė muitinė. Statybos vyko keliais etapais, kol pastatas įgijo dabartinę neorenesansinę išvaizdą. Ir nors architektūra turi gynybai skirtų bruožų, šių pastatų paskirtis buvo reprezentacinė. Pastatų komplekse iš pradžių veikė areštinė, gyveno muitinės darbuotojai, vykdytos visos muitinei būdingos procedūros. XIX a. viduryje užbaigus statyti pagrindinį korpusą, skliautuotuose rūsiuose įrengtas kalėjimas sugautiems sienos pažeidėjams, nelegaliai kirtusiems Prūsijos – Rusijos sieną ir/ar gabenusiems nelegalias prekes. Rūsiuose pabuvojo daug knygnešių. Tai liudija užrašyti jų atsiminimai ir biografijos.“

Tauragės TIC nuotr./„Paslapčių kambarys“ Tauragės pilyje
Tauragės TIC nuotr./„Paslapčių kambarys“ Tauragės pilyje

2019 m. suremontavus Pilies rūsius atvertos reprezentacinės paskirties erdvės – Tauragės pilies menės. Čia aptiktas išlikęs XIX a. grindinys, atvertos originalios arkos, sukurtas ampyro stiliaus interjeras. Muziejaus sumanymu menėse pastatytos trys šešėlių teatro instaliacijos ir įkurtas „Paslapčių kambarys“, kuriame supažindinama su miesto foto prisiminimais ir paslaptimis.

Pilies menės taip pat gyvuoja kaip parodinė erdvė, kur eksponuojamos įvairiausios skulptūros, tapybos, juvelyrikos, tautodailės parodos, instaliacijos, kurių tematika labai plati – nuo šiuolaikinio iki klasikinio meno, istorijos, etnografijos. Tad užsukę čia praleisite visą dieną!

Tauragės TIC nuotr./„Paslapčių kambarys“ Tauragės pilyje
Tauragės TIC nuotr./„Paslapčių kambarys“ Tauragės pilyje

„UžmESk akį“ renginių Tauragėje žemėlapis

Apačioje žemėlapyje geltonomis ikonomis pažymėjome renginių vietas. Mėlynomis ikonomis – rekomenduojamas aplankyti vietas. Didelė dalis jų atgimė, buvo ar yra tvarkomos ES investicijų dėka.

„UžmESk akį“ – VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros inicijuotas atvirų durų dienų renginių ciklas, skirtas Lietuvos narystės Europos Sąjungoje 20-mečiui paminėti. Tris gegužės savaitgalius savo įmonių ir įstaigų duris atvers tiek viešojo, tiek ir privataus sektorių atstovai, sėkmingai pasinaudoję ir besinaudojantys ES investicijų suteikiamomis galimybėmis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kaip sutaupyti įsirengiant automatinę laistymo sistemą?
Reklama
Testas apie vėjo elektrines: ką žinote apie elektros gamybą iš vėjo?
Reklama
Dantų atkūrimas per parą – implantacijos laimėjimas, leidžiantis akimirksniu susigrąžinti šypseną
Reklama
„Lidl“ parduotuvėse – išskirtinės „UEFA EURO 2024“ kortelės: kviečia surinkti visą kolekciją
Užsisakykite 15min naujienlaiškius