Tegul tautiečiai į tas šalis skraido su Dievuliu, man negaila, tačiau aš pats tai, žinokite, nelabai. Netraukia manęs tos vietos ir viskas. Turkijos kurortuose nesu buvęs apskritai, o Egipto Hurgadoje porą kartų pabūti teko (pirmą –savo noru, nes kaip šalių rinkėjas, privalėjau Egiptą įrašyti į aplankytų valstybių sąrašą, antrą – labiau priverstas), tačiau labai sužavėtas nelikau.
Man kelionės yra laisvė, o ne kolūkis.
Pirmą kartą, tiesa, buvo normaliau, nes porai dienų pavyko nuskristi į sostinę Kairą (tai atostogas padarė panašesnes į normalią kelionę, o ne tik gulėjimą prie baseino klausant aplink rėkaujančių rusų). Kodėl į Kairą skridome patys, kai beveik visi Hurgados viešbučiai į jį organizuoja ekskursiją autobusais, paklausite? Dėl dviejų priežasčių.
Pirma – man nepatinka keliauti su minia (dažnai rusakalbių) pagal kažkieno sudarytą tvarkaraštį (15 minučių prie piramidės, 10 minučių – nuotraukoms, 55 minutės – suvenyrų parduotuvei), neturėti savarankiškumo ir paklusti kažkokiam vadovui (dažniausiai rusakalbiui). Man kelionės yra laisvė, o ne kolūkis.

