Trumpos pažinties metu jis padėjo jai į autobusą įkelti sunkų lagaminą, tačiau vėliau, nesėkmingai susidėliojus aplinkybėms, nespėjo išsiaiškinti net jos vardo.
Nuo šio susitikimo praėjo vienuolika dienų – tiek laiko Erikas Konstantinovas galvoja apie nepažįstamąją. Ir ne tik galvoja: norėdamas surasti jo mintis užvaldžiusią merginą vyras sukūrė specialų interneto puslapį www.sulagaminuiroma.eu ir prašo jo nuoroda pasidalinti visus draugus bei pažįstamus.
Dėl visko kaltas lagaminas
Vienos įmonės vadovas E.Konstantinovas Romą skrido atostogauti. Rugsėjo 19-osios rytą, 11.10 val. su oro bendrovės „Ryanair“ orlaiviu jis išvyko į Romos Čampino oro uostą.
„Lėktuve šios merginos nemačiau. Atskridę į Čampino oro uostą ir nuėję prie autobusų stotelės (Teravison) laukėme autobuso į Romos Termini traukinių stotį. Prieš mane stovėjo dvi merginos, kurios kalbėjosi rusiškai.
Šone mačiau lagaminus. Atkreipiau dėmesį, kad vienas jų buvo labai didelis. Atvažiavus autobusui visa laukiančių keleivių masė pajudėjo. Tie, kurie turėjo lagaminus, privalėjo juos sudėti į bagažo skyrių.
Aš pradėjau krauti savo daiktus, tuomet viena iš merginų, prieš tai kalbėjusių rusiškai, lietuvių kalba manęs paprašė padėti įkrauti jos lagaminą, nes jis labai sunkus.
Iš tiesų jau prieš tai žinojau, kad joms reikės pagalbos su bagažu, bet visame chaose pasimečiau ir tik sulaukęs klausimo „gal galite padėti?“ įkėliau jos ir draugės lagaminus. Galiausiai visi sulipome į autobusą“, – istorijos pradžią pasakojo E.Konstantinovas.
Jis apgailestavo, kad lipdamas į autobusą iš akių pametė merginas ir nematė, kur jos atsisėdo.
Atvykęs į Termini traukinių stotį jis išlipo ir neprašytas iš karto išėmė savo bei merginų lagaminus.
„Atėjusios merginos padėkojo, o aš replikavau: „Oho, kiek daug daiktų!“ Mergina atsakė: „Na, taip, pusei metų. Tai reikia“. Daugiau kontakto nebebuvo, nes vėl prasidėjo keleivių judėjimas. Iš tiesų tada nieko per daug negalvojau. Tačiau pastarosiomis dienomis pasidarė įdomu, kaip jai sekasi“, – sakė vyras.
Jis įsiminė, kad mergina buvo aukšta, tad galėjo vykti į Italiją dirbti modeliu ar manekene. Tai paaiškintų ir jos atsakymą, kad lyg į plytų prikrautą lagaminą ji buvo susidėjusi daiktų, skirtų netrumpai kelionei, bet pusmečiui.
Jis užtikrino, jog merginos ieško ne dėl to, jog kažko tikisi: „Nesu kažkoks neaiškus tipas. Kviečiu kavai, arbatai, sultims ir tiek
„Man tiesiog įdomu sužinoti, kaip jai sekasi. Be to, noriu atsiprašyti dėl to, kad padėjau įkrauti lagaminą tik po prašymo – aš pats norėjau padėti, nes esu džentelmenas, bet išėjo truputį kitaip. Ir dėl to man nejauku iki šiol“, – sakė vyras.
Jis užtikrino, kad merginos ieško ne dėl to, jog kažko tikisi.
„Nesu kažkoks neaiškus tipas. Kviečiu kavai, arbatai, sultims ir tiek“, – sakė E.Konstantinovas.
Iš karto supratęs, kad apie merginą jis nežino nieko, tad surasti pats jos nesugebės, grįžęs iš Romos vilnietis sukūrė interneto puslapį, kurio pavadinimas atskleidžia šios istorijos esmę: sulagaminuiroma.eu
„Pagalvojau, jog internetas visagalis“, – priežastį, kodėl taip pasielgė lakoniškai apibendrino pašnekovas. Jis neabejojo, jog toks jo žingsnis padės pasiekti tikslą ir mergina bent jau atsilieps.
