E.Noyce pasakoja, kad Italija jos gyvenime užima ypatingą vietą nuo vaikystės. Kadangi jos pamotė yra italė, autorė nuo mažens augo apsupta italų kalbos, tradicijų ir virtuvės. Ji yra lankiusis daugelyje žymiausių Italijos vietų – bendravusi su vietiniais Romoje, plaukiojusi gondolomis Venecijoje, mėgavusis aperityvais Bolonijoje ir vaikščiojusi Pompėjos gatvėmis. Tačiau, anot jos, tik nedaug vietų palieka tokį įspūdį, kad norėtųsi ten grįžti vėl ir vėl.
„Čezėna yra vienas iš tų miestų, į kuriuos nuolat norisi sugrįžti“, – teigia Eleanora Noyce.
Šiaurinėje Italijos dalyje, Emilijos–Romanijos regione įsikūrusi Čezena dažnai nepastebima turistų, kurie renkasi Boloniją, Florenciją ar Veneciją. Vis dėlto autorė įsitikinusi, kad būtent mažesnis žinomumas suteikia miestui išskirtinumo.
Pasak jos, Čezena išlaiko autentišką itališką atmosferą – čia beveik negirdėti anglų kalbos, o vietiniai gyventojai vis dar stebisi sutikę turistus. Miestas nėra perpildytas lankytojų, todėl leidžia patirti tikrą itališką kasdienybę.
Vienas pagrindinių argumentų aplankyti Čezeną – maistas. Emilijos–Romanijos regionas laikomas vienu svarbiausių Italijos gastronomijos centrų. Čia itin vertinami vietiniai ingredientai, paprasti receptai ir tradiciniai gaminimo būdai.
„Šiame regione maistas paremtas paprastumu ir vietinių produktų kokybe“, – sako E.Noyce.
Stiprybė – virtuvė
Tarp populiariausių produktų ji mini mortadelą, parmezaną ir piadiną – tradicinę plokščią duoną, dažniausiai patiekiamą su squacquerone sūriu. Taip pat rekomenduojama paragauti Sangiovese – raudonojo vyno, itin svarbaus vietinei kultūrai.
Autorė atkreipia dėmesį ir į regiono istoriją, susijusią su kuklia kilme bei išradingumu virtuvėje. Daugelis tradicinių patiekalų atsirado dėl būtinybės gaminti iš paprastų, lengvai prieinamų ingredientų.
Vienas tokių patiekalų – Strozzapreti makaronai. Jų pavadinimas pažodžiui reiškia „kunigų smaugikai“. Tradiciškai jie gaminami rankomis iš kietųjų kviečių miltų, manų kruopų ir vandens.
„Strozzapreti galima rasti beveik kiekviename Čezenos restorane“, – pažymi E.Noyce.
Ji rekomenduoja apsilankyti restoranuose „Tre Papi“, „Osteria Michiletta“ ir „La Stalla“, kurių virtuvė laikoma viena autentiškiausių mieste.
Desertų mėgėjams autorė siūlo užsukti į legendinę „Babbi Café“, veikiančią nuo 1952 metų. Ši vieta garsėja šokolado kremais, vafliais ir ledais.
„Italijoje geri desertai neturi sezono – ledai valgomi visus metus“, – teigia ji.
Italijoje geri desertai neturi sezono – ledai valgomi visus metus.
Ypač verta paragauti pistacijų kremo ir firminių šokolade glaistytų vaflių, kurie dažnai patiekiami su espresu.
Kita svarbi vieta – „Pasticceria Romagna“, garsėjanti tradiciniais kalėdiniais desertais. Net švenčių dienomis prie šios kepyklos nusidriekia eilės vietinių gyventojų.
Vienas populiariausių kepinių – bombolone, primenantis kremu įdarytą spurgą. Jis dažnai valgomas pusryčiams kartu su latte macchiato ar espresu.
Kultūrinis paveldas
Be gastronomijos, Čezena turi ir itin turtingą kultūrinį paveldą. Miestas minimas dar Dante kūryboje, o jo centras apibūdinamas kaip vieta tarp lygumos ir kalvų.
Svarbiausias istorinis objektas – Malatestos biblioteka, laikoma seniausia viešąja biblioteka pasaulyje. Ji įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.
Svarbiausias istorinis objektas – Malatestos biblioteka, laikoma seniausia viešąja biblioteka pasaulyje.
Biblioteka išliko beveik nepakitusi daugiau nei 600 metų. Per visą istoriją joje buvo prarastos vos kelios knygos.
„Tai vieta, kuri puikiai atspindi miesto kultūrinę svarbą“, – sako E.Noyce.
Čezena dar vadinama Trijų popiežių miestu. Du popiežiai – Pijus VI ir Pijus VII – gimė šiame mieste, o Benediktas XIII čia dirbo vyskupu prieš tapdamas popiežiumi.
Pasak autorės, atvykus į Emiliją–Romaniją užplūsta ramybės jausmas.
„Čia visada atrodo, kad laikas sulėtėja, o kasdieniai rūpesčiai lieka kažkur toli“, – teigia E.Noyce.
Nors Čezena neturi savo oro uosto, ją nesunku pasiekti iš Bolonijos, Riminio ar Forli. Būtent tai, pasak autorės, padeda miestui išvengti masinio turizmo.
„Čezena nėra vieta, kuri garsiai reklamuoja save. Galbūt todėl ji ir išlieka tokia ypatinga“, – apibendrina E.Noyce.
