Šiandien Italija neįsivaizduojama be kavos ir kavinių, be kelių minučių pertraukėlių su kavos puodeliu rankose, be kavos aromato ir kavinuko namuose. Kelių šimtmečių kavos istorija Italijoje išaugo į tikrą meną – su savo tradicijomis, taisyklėmis ir kryptimis. Pavyzdžiui, tradicinis italų Cappuccino geriamas tik rytais iki 11 val. ir niekuomet po valgio. Be to, italai renkasi Arabikos rūšies pupeles. Labai retai čia sutinkama Robusta.
 |
| Wikimedia.org nuotr./ Viena daugiausiai kavos išgeriančių valstybių Euroje - italai |
Tačiau ne visuomet kava buvo taip garbinta Europoje. Atkeliavus kavos pupelėms į šį žemyną sklido gandai, jog moterų charakteris nuo kavos tampa neprognozuojamas, o vyrai praranda vyriškumą. Kava ypač buvo susirūpinę krikščionių dvasininkai Italijoje, kurie, anot legendos, kreipėsi į tuometinį popiežių Klementą VIII su prašymu uždrausti gerti kavą krikščionims bei paskelbti šį gėrimą „Šėtono išradimu“.
Dvasininkai tvirtino, jog velnias uždraudė savo pasekėjams, bedieviams musulmonams, vartoti vyną – be jokios abejonės, dėl to, kad vynas jau buvo pašventintas krikščionių ir vartojamas Šventosios Komunijos metu – dėl to suteikė jiems pragariško juodumo gėrimą, vadinamą kava. Krikščionys, geriantys kavą, rizikuoja įkliūti į Šėtono paspęstus spąstus. Popiežiui pasidarė labai smalsu – jis norėjo patikrinti tą vadinamą „Šėtono gėrimą“, ir paprašė, kad jam atvežtų kavos. Kavos aromatas buvo toks malonus ir taip viliojo, kad popiežius išgėręs pilną puoduką sušuko: „Šis šėtoniškas gėrimas pernelyg nuostabus, kad jį paliktume vien tik bedieviams. Mes privalome pašventinti kavą ir paversti ją krikščionišku gėrimu“. Nuo tada, kalbama, kad kava buvo pripažinta ir buvo plačiai atvertos durys jos paplitimui. Po popiežiaus palaiminimo vis didesni ir didesni kavos kiekiai buvo atvežami į Italiją.
Be kita ko, Italijoje moterys galėjo lankytis kavinėse, ne taip kaip musulmoniškuose kraštuose. Todėl žymusis italas Kazanova buvo labai dažnas lankytojas tiek Caffe Florian, tiek Caffe Lavenoje – pačiose populiariausiose ir seniausiose Italijos kavinėse. Čia jis praleisdavo valandų valandas viliodamas moteris. Nuo XVIII a. pr. Venecijoje kava tapo ypatingai vertinamu produktu – draugystės bei meilės ženklu. Įsimylėjėliai turėjo įprotį nusiųsti savo simpatijoms kupinus šokolado ir kavos padėklus, kaip savo meilės ženklą.
 |
| Šokoladinė karamelinė latė |
Pirmoji kavos parduotuvė buvo atidaryta 1645 metais Venecijoje, Šv. Morkaus aikštėje. Joje iš pradžių kava buvo parduodama tik kaip vaistas. Tačiau greitai viena po kitos toje pačioje aikštėje atsidarė kavinės, kur kava geriama laisvalaikiu ir tiesiog malonumui.
Paskui Veneciją greitai paseka ir kiti Italijos miestai – Roma, Florencija, Paduja ir Genuja. XVIII a. pr. vien Venecijoje buvo daugiau nei 200 kavinių. Jose lankėsi pirkliai, teisininkai, valdininkai, menininkai ir gydytojai. Kavinės tapo poilsio bei susitikimo vietomis. Pirmosios kavinės buvo žemomis lubomis, paprasto interjero, be langų, labai prastai apšviestos. Čia grupelėmis prie staliukų susėsdavo žmonės ir gerdami kavą aptardavo paskutines naujienas. Buvo atskirai įrengti kambariai lošimams. Kava buvo ruošiama turkišku būdu. Tik XX a. italai sukels revoliuciją kavos pasaulyje, sukurdami espresso kavos aparatus.
Italijoje kava labai greitai tapo kultūros ir gyvenimo dalimi. Aromatingo gėrimo gurkšnojimas itin tiko italų tautos charakteriui, todėl labai greitai kava užkariavo visą šalį. Kalbama, jog būtent kava įkvėpė kompozitorius R. Vagnerį ir Dž.Verdį kūrybai, tuo tarpu kitus kava įkvėpė didiems meilės žygiams.
