Taip neįvyko dėl susiskaldžiusios, nevienalytės visuomenės (didelis prorusiškumas), nesutvarkytų šalies sienų (separatistinė Padniestrė), skurdo (Moldova yra skurdžiausia šalis Europoje) ir to skurdo sąlygotų baimių, kas bus, jei rusai pabrangins dujas.
Tačiau, panašu, kad didesnė moldavų dalis jau suprato, kad jei šiomis baimėmis gyvens ir toliau, tai ne tik neišlips iš skurdo, bet gal nebeišliks ir kaip suvereni valstybė. Todėl po daugybės metų vilkinimo ji pagaliau atsigręžė į Vakarus.
Visgi, šis tekstas nebus apie Moldovą. Moldaviška įžanga tik norėjau pasidžiaugti, kad ta šalis ateina į protą, ir parodyti dar vieną šalį, kuri, tikėtina, yra kita atėjimo į protą kandidatė.
Šiandien kalbėsime apie taip pat buvusią sovietinę respubliką, kuri yra tiek išerzina bei išnervinta (nežinau, ar tarp šių žodžių yra realus skirtumas, bet idant atrodyčiau protingesnis, parašau juos abu), išduota bei apgauta, pamesta bei, kaip mes Kėdainiuose sakome – padūchinta, kad protas gali ateiti greičiau, nei galvojame.
Apie kokią šalį kalbu? Apie Armėniją. O kas ją išdavė ir apgavo? Tie patys, kas neseniai išdavė Venesuelą, Iraną ir netrukus išduos amžiną savo draugę Kubą. Kalbu, aišku, apie Rusiją. Tiesa, Armėnija iš NVS oficialiai dar neišstoja, bet, jaučiu, tai yra tik laiko klausimas.
Armėnija buvo viena prorusiškiausių pasaulio šalių, praktiškai antroji Baltarusija.
Gal kas nežino, kas yra NVS? Tai organizacija (paraidžiui – Nepriklausomų Valstybių Sandrauga), kuri, sugriuvus Sovietų Sąjungai, buvo sudaryta kaip tos valstybės pakaitalas. Tada buvusios sovietinės respublikos (išskyrus Baltijos šalis, aišku) pasijautė mamą praradusiomis našlaitėmis ir, idant būtų drąsiau, susibūrė po NVS vėliava.
