Suprantu, kad lenkai neskaito mano tekstų, o jei ir bandytų skaityti, greičiausiai, nieko nesuprastų, tačiau lietuviai tai supranta. Ir vis tiek maudosi. Ir išvis, vandens teritoriją aplink tiltą reikėtų aptverti aklinai, nes joje nuolat formuojasi sūkuriai ir jūros srovės yra dar klastingesnės. Ten ir ramiu oru maudytis nėra saugu, o, jūrai banguojant, pavojus yra maksimaliai didelis.
Nors ką aš čia aiškinu, šeštadienį pats gyvenimas maudynių po tiltu pasekmes parodė praktiškai. Pikta ir apmaudu, kad viskas pasibaigė taip tragiškai. Taip jau išėjo, kad tą vakarą ir man teko būti prie tilto, tačiau, skirtingai nei daugelis, aš nieko nefilmavau, nes man atrodo, kad nelaimę patyrusios šeimos atžvilgiu tai nėra etiška. Įdomu, ar jums patiktų, jei asmeninės nelaimės akivaizdoje į jus būtų nukreipti tūkstančių žioplių telefonai?
Atrodė, jog į Palangą suvažiavo visa Lietuva.
Visgi, aiškinti, kaip gyventi, aš čia nepradėsiu, o verčiau pratęsiu savo Palangos kronikas, nes joje vis dar tebesėdžiu. Ir kodėl nesėdėti, jei vasara vis dar čia? Tą tragišką šeštadienį, pavyzdžiui, oras pajūryje buvo tiesiog nuostabus. Toks nuostabus, kad atrodė, jog į Palangą suvažiavo visa Lietuva – tiek automobilių tame mieste šią vasarą dar nebuvau matęs.

