KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultete dirba ne vien lietuviai, todėl profesorius Dario Martinelli iš Italijos ir dėstytojas Ricardo Enguix iš Ispanijos papasakojo, kaip Kalėdos švenčiamos jų gimtinėse.
Kalėdų papročiai Italijoje ir Ispanijoje
Pasak D.Martinelli, kadangi Italija, kaip ir Lietuva, yra labai katalikiška šalis, abi valstybės turi ne vieną bendrą tradiciją, bent jau kalbant apie esminius papročius. Pavyzdžiui, italai taip pat yra linkę Kūčių vakarą ruošti simboliškai kuklius patiekalus, o per Kalėdas visi sėda prie stalo mėgautis sočiais, gardžiais, šventiniais pietumis. „Pabrėžiu „simboliškai“, nes – kaip ir Lietuvoje – kuklumu šis vakaras vargiai pasižymi, kadangi iš tikrųjų italai jau ir per Kūčias valgo labai daug“, – paaiškino profesorius. Italijoje taip pat yra įprasta Kalėdas švęsti su artimaisiais, o Naujuosius metus sutikti su draugais.
Kalbant apie šalių skirtumus – italai įprastai ne tik puošiasi eglutes, bet ir namuose įsirengia Prakartėlę (ital. presepe). Kai kurie žmonės ypač daug dėmesio skiria Prakartėlei ir pasitaiko, kad įrengia jas tokias dideles, jog užima net pusę kambario. „Palyginus su tuo, ką mačiau Lietuvoje, Italijoje dažnai sulaukiama vidurnakčio ir tada keičiamasi dovanomis, o aš mačiau, kaip draugai lietuviai dažniausiai tai daro Kūčių vakare“, – dar vieną skirtumą įvardijo D.Martinelli.
Ispaniją ir Lietuvą, atrodo, skiria dar kiti dalykai. Nors ir ispanai švenčia tiek Kūčias, tiek Kalėdas, tradiciškai dovanos būdavo dovanojamos per Trijų karalių dieną sausį, būtent dėl to, nes karaliai atnešė dovanų kūdikėliui Jėzui. Visgi, pasak R.Enguix, jo karta šią tradiciją pradėjo keisti ir dabar dovanas Kalėdų senelis atneša per Kalėdas. Taip pat, bent jau Valensijoje, pavalgius kalėdinius pietus vyresni šeimos nariai įprastai duoda jaunėliams pinigų.
Lietuviškos tradicijos užsieniečių akimis
R.Enguix atrodo, kad, lyginant su Ispanija, lietuviai Kūčias švenčia liūdniau. Ispanijoje Kūčių vakaras yra pripildytas džiaugsmo, jie gieda kalėdines giesmes, susirinkę su giminėmis mėgaujasi šventine vakariene. „Tuo tarpu čia, kiek žinau, negalima valgyti mėsos ar gerti alkoholio (kažkas neįsivaizduojamo Ispanijoje)“, – pastebi dėstytojas. Tiesa, lyginant su atsipalaidavusiais pietiečiais, lietuviškos Kūčios yra daug santūresnės ir ramesnės, valgomi pasninkiniai patiekalai. Dėstytoją R.Enguix dar nustebino mūsų paprotys prie stalo palikti tuščią vietą su lėkšte mirusiesiems, be to Ispanijoje nėra dvylikos patiekalų tradicijos.
Profesorius D.Martinelli, tiesa, pasidalijo, kad ši tradicija ruošti dvyliką mažų patiekalų jam graži, o ir daugelis receptų buvo naujiena, iš kurių ypač patinka tie, kurie su grybais. Taip pat, kadangi yra veganas, džiaugėsi, kad nemažai patiekalų yra be gyvūninės kilmės produktų. Vis dėlto, pamėgti mūsų mylimus kūčiukus D.Martinelli reikėjo laiko: „Pirmoji mano patirtis su jais nebuvo pati laimingiausia – bet tada juos „prisipratinau“, o dabar aš jų netgi laukiu“.
Paklausus, ar Kūčias ir Kalėdas švenčia pagal savo gimtinės ar Lietuvos papročius, o gal netgi juos derina tarpusavyje, R.Enguix atsakė, kad su šeima visgi seka savąsias ispaniškas tradicijas. D.Martinelli pasidalijo, kad yra tekę sujungti italų ir lietuvių papročius: „Esu prisidėjęs prie dvylikos patiekalų tradicijos savais itališkais patiekalais.“ Visgi, iš pagarbos šeimininkams, jis paprastai mėgsta vadovautis vietiniais papročiais. Įdomu, kad aiškinantis panašumus ir skirtumus su lietuviškomis tradicijomis, išaiškėjo, jog Italija ir Ispanija, nors abi yra pietietiškos valstybės, visgi tarpusavyje taip pat turi nemažai skirtumų.
