Lipdamas per samanotas rąstus ir nukritusias šakas, Hansas Joostenas aiškina, kokie pavojai tyko klampiose pelkėse.
„Negali prognozuoti, ar čia 10 cm gylis, ar 1 metras“, – sako olandų biologas, klampodamas per linguojančią žemę, kol mažos varlės šokinėja tarp alksnių ir ryškiai žalių paparčių.
Invazinė kariuomenė su sunkiomis šarvuotomis mašinomis turėtų didelių sunkumų patekti į šią šlapią Šiaurės Rytų Vokietijos teritoriją, žinomą kaip Kieshofer Moor, sako jis: „Jos iš karto įstrigtų.“
Būtent todėl H.Joostenas mano, kad tokios pelkės kaip Kieshofer gali tapti svarbia siena prieš du didžiausius grėsmių Europai šaltinius: Rusijos ekspansionizmą ir žmogaus sukeltą klimato kaitą.
Kol žemynas gynybai ruošiasi išleisti šimtus milijardų, daugelis mokslininkų baiminasi, kad aplinkos apsauga lieka nuošalyje.
Pelkės yra „viena stipriausių gynybos linijų“.
Tačiau 70 metų H.Joostenas, kolegų pravardžiuojamas „pelkių popiežiumi“, sako, kad išdžiovintų pelkių atstatymas yra ekonomiškas būdas sulaikyti Vladimirą Putiną ir tuo pačiu išgelbėti neįkainojamą anglies dvideginio „saugyklą“.
