Iki -60% prenumeratai. Išskirtinis gegužės pasiūlymas.
Išbandyti

Karščiausias pasaulio miestas: čia jūroje verda žuvys, o iš dangaus krenta paukščiai

Kuveito miestas, karščiausias pasaulio miestas, buvo pavadintas „negyvenamu“, nes čia temperatūra ir toliau kyla, o jo pakrantė tokia karšta, kad joje gali mirtinai išvirti jūros gyvūnai, rašoma „The Mirror“.
Kuveitas
Kuveitas / Shutterstock nuotr.

Kadaise Kuveito miestas buvo vadinamas „Persijos įlankos Marseliu“, kuriame klestėjo žvejybos pramonė ir pakrantės vietos traukė išsiilgusius saulės garbintojus. Tačiau dabar Kuveito mieste paprasčiausiai pasidarė per karšta.

2016 m. liepos 21 d. šiaurinėje Kuveito dalyje esančioje Mitribah meteorologijos stotyje užfiksuota 54 laipsnių temperatūra – trečia pagal aukštį pasaulyje.

Klimatologai įspėja, kad šalis šyla greičiau nei likęs pasaulis – prognozuojama, kad iki šio šimtmečio pabaigos, palyginti su 2000-aisiais, temperatūra pakils 5,5 laipsnių. 2021 m. 19 dienų temperatūra viršijo 50 laipsnių – tai rekordas, kuris šiemet gali būti sumuštas.

Shutterstock nuotr. / Kuveitas
Shutterstock nuotr. / Kuveitas

Kuveito mieste, kurio didžiąją dalį sudaro negailestingas betonas ir asfaltas, darosi per karšta, kad jame būtų galima saugiai gyventi. Didžiąją dienos dalį vasarą lauke yra pavojinga. Moksliniai duomenys taip pat rodo, kad ir taip sausringoje šalyje kasmet vis mažiau lyja, todėl dažnėja ir intensyvėja dulkių audros.

Buvo gauta šokiruojančių pranešimų apie iš dangaus krentančius negyvus paukščius ir įlankoje verdančius jūrų arkliukus. Net ištvermingiausi balandžiai ieško pavėsio nuo žiaurios saulės. 50 laipsnių temperatūra ne tik nemaloni, bet ir pavojinga. Ji 13 laipsnių viršija kūno temperatūrą ir gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų, pavyzdžiui, išsekimą, širdies sutrikimus ir net mirtį, jei žmonės per ilgai būna karštyje.

Buvo gauta šokiruojančių pranešimų apie iš dangaus krentančius negyvus paukščius ir įlankoje verdančius jūrų arkliukus.

Šiemet pirmą kartą dėl didelio karščio Kuveito vyriausybė leido laidotuves rengti naktį.

Šiandien tie, kurie yra pakankamai turtingi, kad galėtų sau tai leisti, retai išeina į lauką, o renkasi vėsų komfortą savo namuose, biuruose ar prekybos centruose su oro kondicionieriais. Dabartinės sąlygos paskatino kurti į mokslinę fantastiką panašią infrastruktūrą. Vienas iš pavyzdžių – uždarų patalpų prekybos gatvė su palmėmis ir europietiško stiliaus parduotuvėmis, kuriose pirkėjai gali pasislėpti nuo atšiauraus oro.

Shutterstock nuotr. / Kuveitas
Shutterstock nuotr. / Kuveitas

2020 m. atliktas tyrimas parodė, kad maždaug du trečdaliai (67 proc.) visos gyvenamuosiuose namuose sunaudojamos elektros energijos tenka be pertraukos veikiantiems oro kondicionieriams.

Joshua Woodas žurnale ExpatsExchange rašė apie „aukštą gyvenimo kokybę“ šioje „modernioje, prabangioje ir saugioje“ šalyje, tačiau perspėjo, kad nuo gegužės iki rugsėjo gali būti „labai karšta“, o birželį, liepą ir rugpjūtį – „beprotiškai karšta“.

Nepaisant karščio, gatvės toli gražu nėra tuščios. Darbuotojai migrantai, daugiausia iš arabų, Pietų ir Pietryčių Azijos šalių, sudaro apie 70 proc. šalies gyventojų. Daugelį žmonių persikelti į Kuveitą ir dirbti tokiuose sektoriuose kaip statyba ar namų ūkio paslaugos vilioja prieštaringai vertinama kafalos sistema. Šie darbininkai važinėja garuojančiais sostinės viešaisiais autobusais ir būriuojasi gatvėse.

Praėjusiais metais Fizikos instituto atliktame tyrime pabrėžta, kad migruojantys darbuotojai gali būti ypač jautrūs neigiamoms sveikatos pasekmėms dėl atšiaurių temperatūrų poveikio. Tyrime teigiama, kad iki šimtmečio pabaigos dėl klimato kaitos su karščiu susijusių mirčių gali padaugėti nuo 5,1 proc. iki 11,7 proc. tarp visų gyventojų, o tarp nekuveitiečių – net iki 15 proc.

Įspėjimai apie planetą dažnai ignoruojami, tačiau Kuveite, kur klimato kaitos padariniai jau dabar aiškiai matomi – anglies dioksido pėdsakas didžiulis – didesnis tik Bahreine ir Katare.

Nors kaimyninės šalys įsipareigojo gerokai sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį, Kuveito pažadai, palyginti su jais, yra blankūs. COP26 konferencijoje šalis pareiškė, kad iki 2035 m. išmetamųjų teršalų kiekį sumažins tik šiek tiek (7,4 proc.). Energijos paklausa iki 2030 m. padidės tris kartus, prognozuoja Kuveito vyriausybės pareigūnai. Daugiausia dėl to, kad patalpose numatoma intensyviau naudoti vėsinimo sistemas.

Energijos paklausa iki 2030 m. padidės tris kartus, prognozuoja Kuveito vyriausybės pareigūnai.

Kadangi didžiąją dalį elektros energijos kainos apmoka vyriausybė, žmonės nejaučia poreikio riboti jos naudojimą. Panašiai yra ir su vandeniu, kuris gaunamas atliekant procedūras, kurioms sunaudojama daug energijos.

Vienas aplinkosaugos klausimų ekspertas Salmanas Zafaras rašė: „Kuveitas potencialiai gali susidurti su rimtu visuotinio atšilimo poveikiu – potvyniais, sausromis, vandeningųjų sluoksnių išsekimu, pakrančių užliejimu, dažnomis smėlio audromis, biologinės įvairovės nykimu, didele žala ekosistemai, grėsme žemės ūkio produkcijai ir ligų protrūkiu“.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„Lidl“ parduotuvėse – išskirtinės „UEFA EURO 2024“ kortelės: kviečia surinkti visą kolekciją
Reklama
Lauko baldų ekspertas P.Kelbauskis pataria, kaip lengvai įsirengti lauko terasas ir nepermokėti
Reklama
Sutelktinio finansavimo ir tarpusavio skolinimosi platformos – ką reikia žinoti renkantis, kur investuoti
Reklama
Dantų balinimas: kaip pasiekti greitų ir efektyvių rezultatų?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius