Turistai
Turizmas čia mažai išvystytas, tačiau keliauti nebrangu. Jei tiksliau, tikrai pigu, tačiau keliaudami pigiai viską lyginame ne su lietuviškais, o su vietiniais standartais. Paslaugos ir ypač aptarnaujantis personalas dažnai būna pasimetę, išsigąsta bet kokių klausimų ir dėl to kartais reikia apsišarvuoti kantrybe. Žinoma, nėra ko stebėtis, nes vyrauja šeimos verslai taigi viešbučio administratorė bus geriausiu atveju keturiolikmetė dukra, kuri būna labiau dėl vaizdo, nei dėl naudos. Tačiau anokia čia kliūtis, viskas šioje šalyje galiausiai kažkaip išsisprendžia savaime.
 |
| Greitgrisim.lt nuotr./Pasiruošimas leistis į šachtas |
Bolivijos atsilikimas turi ir teigiamą pusę, kuriai nė motais visokie saugumo reikalavimai ir galima apžiūrėti sidabro kasyklas, be to kainos net užsieniečiams skirtų turų nėra didelės – lyginant su kitomis šalimis, kainos yra labai labai mažos. Čia pigiai galima pamatyti ankščiau nematyto ir patirti nepatirto.
Žmonės
Kaip ir visur jų yra visokių, kartais sunku apibendrinti, bet kažkaip vis bandau ištraukti tuos daugianarės aibės vidurkius. Labiausiai į akį krenta pūstais sijonais ir cilindrinėmis skrybėlėmis pasipuošusios moterys – tai įprasta apranga, kurioje spalvų, atrodo, daugiau nei šimto flomasterių komplekte, kuris kanceliarinių parduotuvių lentynose taip varvina vaikų seiles.
 |
| Greitgrisim.lt nuotr./Desertu besimėgaujantys senoliai |
Bendraudami dažnai jautėme žmonių susikaustymą, perdėtą kuklumą. Jutome, kad į mus žiūrima kaip į kokius tai geresnius, šaunesnius tik dėl to, kad atvykome iš kažkur kitur. Tokie kalba tyliai, elgiasi ir viską daro atsargiai tarsi bijodami, kad koks nors netoks žingsnis ir jų įvaizdis dar suprastės.
Tačiau kai boliviečiai savęs nenuvertina ir atvykėlių neišaukština, jei yra nuoširdūs ir net dešrainio pirkimas gali išvirsti į smagų persimetimą keliais žodžiais. Nors iš pradžių neatrodo, jie yra žingeidūs, bet tik tiek, kiek jų išsilavinimas leidžia tokiais būti – juk norint kažko paklausti, reikia kažką žinoti.
Privaloma čia eiti vos į keturias klases, o tiems, kas ryžtasi daugiau, mokslai nėra didelis prioritetas. Dažnai net mokytojams reikėtų palankyti mokyklą, kai šių literatūros pamokos baigiasi mintinai išmoktais eilėraščiais, o apie suvokimą ir interpretaciją nėra ne tik kad kalbos, bet ir minties. Prie viso to prisideda tai, kad boliviečiai vaikai, kaip jau įprasta matyti šiame žemyne, sunkiai išlaiko sukoncentravę dėmesį ir bet kas nors kiek judantis ir žinantis juos pradeda blaškyti. Šį savo bruožą jie išlaiko visą gyvenimą – ar blizgantis niekutis, ar garsiai rėkiantis paramos prašytojas autobuse – tai būtinai patrauks boliviečio dėmesį.
Pinigai
Atsiskaitoma bolivianais, nacionaline valiuta, kurios už vieną Amerikos dolerį duoda nepilnus septynis pinigus. Kaip visada problema yra šimtinės kupiūros, tokia sudėtinga, kad visas kupiūras reikia keistis banke. Visa Electron koretelė tiko visiems bankomatams be išimties.
Fauna ir flora
 |
| Greitgrisim.lt nunotr./Flamingai |
Nemačiusiems Amazonės platybių Bolivija ir jos nacionaliniai parkai Amazonės regione yra puiki galimybė ne taip brangiai pamatyti tuos vešlius miškus ir nematytus gyvūnus. Tačiau mūsų kelias šįkart driekėsi labiau per aukštumas, kurios kartais siekia beveik keturis kilometrus. Atrodo autobusas veža tiesiu keliu per lygumą, kurios kraštuose neaukštai išsikišančios viršūnės. Snieguotos kai kurios.
Oras retas todėl net tuzinas laiptelių privers gerai atsikvėpti užlipus, viską reikia daryti ramiai ir niekur neskubėti.
Maistas
Pirmiausiai reikia priprasti prie to, kad čia visai kiti higienos standartai. Europos visų tų higienos reglamentų leidėjai čia jų laikydamiesi mirtų badu per rekordiškai greitą laiką.
Pusryčiams pardavinėjanti aliejuje keptas tešlines spurgas moteris jas į lėkštę įdės ne kokia mandra žnyple, o savo rankomis, kurios apetito nežadins. Tačiau vėliau įpils sklidiną stiklinę api – šilto kukurūzų gėrimo arba kavos, ir tai bus puikiausi ir pigiausi įmanomi pusryčiai, kuriuos siūlau bandyti net brangiuose viešbučiuose nakvojantiems.
Turistų mana čia vėl yra picos, makaronai ir panašūs tarptautiniai valgiai, kuriuos iškabose surašo restoranais save vadinančios įstaigos. Kuo miestas turistiškesnis, tuo tokių įstaigų daugiau (daugiausiai matėm Uyuni). Dažniausiai tai šeimų verslai, kur per dieną užsuka vos keli lankytojai, todėl picos prastos ir palyginti brangios. Kai bandžiau rasti, kur čia pažiūrėti futbolą vidury dienos, visur radau tik šeimininkų šeimos apsėstą vieną stalą ir moteris žiūrinčias savo sekmadieninę muilo operą, kurios už jokius pinigus nesutiko man įjungti varžybų: „Negali žiūrėti futbolo, nes dabar mes žiūrime“ – sako vaiką atšalusiais ryžiais ir kotletu maitinanti padavėja.
Tačiau turgus dažnai išlieka ta puikia vieta, kur jei dienos pietūs kartais gali atrodyti neestetiškai (bet kartais ir gerai), tai vaisių kokteilius plakančios moteriškės pateiks kone didžiausią pasaulyje vaisių desertą. Tai gali būti vaisių salotos su jogurtu arba tiesiog trinti vaisiai, kuriuos išgėrus gausite dar pusę stiklinės – jokių standartizavimų, taupymų. Vaisių Bolivija užsiaugina nemažai, todėl jie čia nebrangūs ir taip sveikai maitinasi daugelis gyventojų.
Gėrimai
Kokos lapų arbata čia griežia pirmu smuiku ir jai nėra jokios konkurencijos. Parduotuvėse aišku yra kokakola, kurios kaina stebėtinai žema, bei alus, kurį rekomenduočiau labiau dėl atsigaivinimo nei dėl skonio. Baisiausia, ką bandžiau, tai „Inca bi-cerveza“ – kažkas tarp baisaus alaus ir negeriamos giros, šį gėrimą net maišo į kai kuriuos vaisių kokteilius, bet čia jau drąsiausiems.
 |
| Greitgrisim.lt nuotr./Desertas su vaisiais ir ledais |
Nakvynė
Pirmiausiai, tai ji beveik užtikrintai bus vėsi. Daugelis lankytinų vietų yra aukštai kalnuose, kur naktį temperatūros smenga žemiau nulio. Namai dažniausiai nešildomi, užtai dešimtys kilogramų storų anklodžių kompensuoja sienų plonumą.
 |
| Greitgrisim.lt nunotr./Druskos kambarys |
Visos vietos, kur nakvojome turėjo karštą vandenį, kuris beveik visada iš tikro buvo karštas, dauguma kambarių buvo švarūs, bet jei bent vieną tokį viešbutį imti ir pastatyti kur nors, pavyzdžiui Lietuvoje, tai jis neturėtų nei vieno lankytojo, nes būtų pats nejaukiausias ir nykiausias betoninis sutvėrimas.
Transportas
Visi sako, kad Bolivijos autobusai yra patys blogiausi, tačiau mokantys daugiau dažniausiai gaus geresnius. Mūsų atstumai kažkaip teisingai išsidėstė ir ilgesnių nei kokių dešimt valandų kelionių buvo tik kelios, taip autobuso nepatogumai nespėja įgristi.
Tuo tarpu keliai tik patys pagrindiniai būna asfaltuoti, kai tuo tarpu lietingu sezonu nemažai kelių gali sulaikyti neprognozuojamam laikui klampindami ratus ar dėl nuošliaužų. Apie vairavimą čia net negalvočiau.
Biudžetas.
Tai buvo pigiausia šalis, kur, neskaitant suvenyrų, išleisdavome vidutiniškai 40 USD per dieną įskaitant transportus, maistą, nakvynę, turus, skanėstus, tai yra viską. Patys maisto negaminome, bet neišlaidavome.
Daugiau skaitykite: Greitgrisim.lt
