Šis kompleksas iš tiesų – 700 metų amžiaus miestas su šventyklomis, kanalais, šventovėmis, kapavietėmis.
Užtenka vien pažvelgti į šias nuotraukas, kad suprastum, kodėl ši vieta atsidūrė „Lonely Planet“ sąrašo pradžioje.
Ankoro šventyklos yra Khmerų imperijos architektūros zenitas. Khmerai valdė nuo IX iki XIII a. Šimtmečius tai buvo jų karalystės sostinė.
Šią vietą praėjusiais metais aplankė daugiau nei 2 mln. turistų.
Ankoras užima beveik 400 kv. km teritoriją giliai Kambodžios džiunglėse – tiek pat, kiek ir Vilnius.
Ankoro šventyklos yra Ankoro archeologiniame parke, kuriame taip yra ir daug kitų Khmerų šventyklų, pastatytų IX-XV a.
Teritorijoje gyvena ir žmonės. Kaimų gyventojų pagrindinis pajamų šaltinis yra ryžių auginimas.
Kiekviena šventykla dekoruota įvairių dievų atvaizdais, taip pat – scenomis iš kasdienio gyvenimo. Bajono šventykloje, pavyzdžiui, reljefuose vaizduojama maistą gaminančios šeimos, geriantys vyrai, gimdančios moterys.
Ta Prohmo šventykla yra viena labiausiai fotografuojamų. Joje buvo filmuojamos ir „Lara Croft: kapų plėšikė“ filmo scenos. Ji specialiai nerestauruojama, o džiunglėms leidžiamą ją praryti.
Ankor Vato šventykla – pati populiariausia, ji vaizduojama net Kambodžos vėliavoje.
Ankor Vato šventykla buvo pastatyta kaip dvasiniai namai induizmo dievui Višnui. Tai – vienas didžiausių religinių paminklų pasaulyje. Gyventojai teigia, kad jis turi reprezentuoti dangų žemėje. Kitaip nei kitos šventyklos, ji niekada nebuvo apleista, ji su nedidelėmis pertraukomis veikia nuo pat atidarymo.
Ankor Vate yra daugiau kaip 3 tūkst. raižinių, kuriuose – moteriškos dvasios asparas. Sakoma, kad ši šventykla – miniatiūrinė visatos kopija.
Visame komplekse – gausu gigantiškų skulptūrų.
Nors pastatytos prieš šimtus metų, šventyklų teritorijoje įrengta sudėtingos hidrologinės inžinerinės sistemos bei milžiniškas kanalų ir rezervuarų tinklas.
Niekas iš tikrųjų nežino, kodėl šie miestai buvo apleisti. Vieni mano, kad dėl kruvino mūšio žmonės buvo priversti bėgti, kiti tiki, kad tai lėmė pokyčiai religinėje sistemoje – kchmerų induizmą pakeitė budizmas. Dar viena versija – sudėtinga vandens sistema sugedo, ir žmonės turėjo išsikraustyti ieškodami vandens.
Ankor Vato šventyklų kompleksas buvo visuomet žinomas vietiniams, tačiau ilgą laiką buvo apleistas – jį gerai slėpė supančios džiunglės. Vietiniai vakariečius į ten nuvedė tik 1586 m., tačiau tik XIX a. pabaigoje Europos archeologai pradėjo šia vieta domėtis.
Restauracijos darbus buvo nutraukęs pilietinis karas, tačiau jie pratęsti 1993 m. – po to, kai UNESCO pradėjo galingą kampaniją, šią vietą įvardijusi ir kaip Pasaulio paveldo vietą, ir kaip Pasaulio paveldo vietą, kuriai gresia pavojus.