Skaičiuojama, kad tai jau 114-ą kartą organizuojamos varžybos. Jos vykdavo ne kasmet, nes lenktynių istoriją ne kartą pertraukė karai, politiniai sukrėtimai ir net pati gamta – šylantis klimatas bei nepalankios oro sąlygos. Ne kartą ristūnai taip ir neišbėgo į trasą, nes ledo danga buvo per silpna.
Tradiciškai Sartų šventė vykdavo pirmąjį vasario savaitgalį, nors jos datą dažnai pakoreguodavo oro sąlygos. Šiemet ji rengiama savaite anksčiau.
Mena XVIII amžių
Pasak Zarasų krašto gido ir istorinio žygio „Un Sartų“ organizatoriaus Ramūno Keršio, Dusetų ristūnų žirgų lenktynės Zarasų krašte žinomos jau nuo XVIII amžiaus, o jų ištakos apipintos žmonių pasakojimais ir legendomis.
„Anksčiau kultūrinis gyvenimas buvo siejamas su religinėmis šventėmis. Didžiausi Dusetų parapijos atlaidai buvo Grabnyčios – Kristaus paaukojimo diena, tad būtent šių atlaidų dieną po pamaldų bažnyčioje ant užšalusio Sartų ežero vykdavo žirgų lenktynės ir didelis kermošius – žiemos mugė, kuri neretai užsitęsdavo dar ir kitą dieną“, – pasakojo R.Keršys.
Anot gido, po Grabnyčios pamaldų valstiečiai, atvažiavę geresniais arkliais, dažniausiai eržilais, susitardavo važiuoti lenktynių. Jokių lenktyniavimo taisyklių nebuvo, niekas į laikrodžius nežiūrėjo – kas pirmas atvažiuodavo, tas ir laimėdavo.
Per Grabnyčias aplenkti kitą žirgą buvo ūkininkų garbės reikalas – jokių prizų nebūdavo. O apie žirgų treniravimo meną niekas tada nežinojo, nors labiau patyrę ūkininkai jau savaitę ar dvi prieš Grabnyčias imdavo savo kumelius pravažinėti.
O legendų ir pasakojimų apie Sartų žirgų lenktynes būta įvairių.
Viena jų – apie Dusetose kadaise gyvenusį piktą poną, pas kurį atvyko baudžiauninkas su savo jauna, gražia nuotaka. Mergina ponui taip patiko, kad šis sugalvojo būdą ją pasisavinti – pasiūlė vaikinui palenktyniauti žirgais ant ežero ledo, o nugalėtojui turėjusi atitekti mergina.
Prieš vienas lenktynes žirgas esą atsisakė startuoti, o netrukus toje vietoje įlūžo ledas.
Nors ponas pasikinkė pačius eikliausius savo žirgus, varžybas laimėjo jaunuolis. Įtūžęs ponas įsakė nugalėtoją nuplakti, tačiau po pono kojomis įlūžo ežero ledas, ir gelmė jį prarijo kartu su rogėmis bei žirgais.
Taip pat pasakojama, kad XIX a. pabaigoje vienas Antazavės dvaro arklininkas turėjo nepaprastai greitą juodą ristūną, kuris kelerius metus iš eilės laimėdavo lenktynes ant Sartų ledo. Prieš vienas lenktynes žirgas esą atsisakė startuoti, o netrukus toje vietoje įlūžo ledas – žmonės tikėjo, kad žirgas „jautė ežerą“.
Taip pat tikėjo, kad ežeras turi dvasią – ji leidžia lenktyniauti tik tada, kai ledas „teisingas“, baudžia už puikybę ir girtumą. Jei prieš lenktynes būdavo rūkas, traškantis ledas, ar neįprasta tyla, tai buvo laikoma ženklu, kad ežeras nepriima varžybų.
Susidūrė su draudimais
R.Keršys sako, kad žirgų lenktynių tradicija ne kartą susidūrė su draudimais. Ypač po 1863 metų sukilimo, politiniais sumetimais, jos buvo uždraustos. Tačiau net ir tuomet lenktynės neišnyko. Žirgų mylėtojai – ūkininkai – ir toliau, nors ir nereguliariai, rengdavo lenktynes per Grabnyčias.
1894 metais caras oficialiai uždraudė lenktynes.
XIX a. pabaigos – XX a. pradžios spaudoje jau minimos Sartų žirgų lenktynės kaip išskirtinis reiškinys.
„XIX amžiaus pabaigoje neoficialios Sartų lenktynės buvo tapusios tokios masiškos, kad atkreipė net Rusijos imperijos valdžios dėmesį. 1894 metais caras oficialiai uždraudė lenktynes, išgirdęs apie kasmetinius žmonių susibūrimus Dusetose. Toks sprendimas nebuvo atsitiktinis.
Sartų lenktynės buvo ne tik pramoga, bet ir tylus istorinis atminties ir laisvės ženklas.
Lenktynės vyko buvusio Didžiadvario dvaro teritorijoje. O būtent iš šių apylinkių 1831 metų sukilimo metu į kovą išėjo broliai Cezaris ir Vladislovas Pliateriai kartu su savo pussesere Emilija Pliateryte – viena ryškiausių Lietuvos ir Lenkijos laisvės kovų simbolių. Todėl Sartų lenktynės buvo ne tik pramoga, bet ir tylus istorinis atminties ir laisvės ženklas“, – istorija dalinosi R.Keršys.
Lenktynės tapo oficialiomis
Oficialių lenktynių priešistore tapo 1899 m. Dusetų valsčiaus sueigos nutarimas kreiptis į Kauno gubernijos valdybą Dusetose rengti arklių muges. Tik 1904 m. rudenį buvo gautas leidimas trims arklių mugėms Dusetose, panaudojant tam turgaus aikštę ir gatvę. Tad nuo 1905 m. lenktynės vyksta kasmet ir tapo Lietuvos žirgų sporto tradicija.
Nuo 1933 m. jas ėmė remti Žemės ūkio ministerija, o 1955 m. žirgų lenktynės paskelbtos respublikinėmis. Be to, 1937 m. lenktynėse buvo nustatyta 1 angliškos mylios (1609 metrų) distancija, kurią žirgai bėga ir šiais laikais.
Įdomu ir tai, kad nuo 1968 metų Dusetose pradėtos oficialiai organizuoti ir žiemos mugės, tad čia buvo galima pasmaguriauti sūriais, dešromis, kepiniais ir, žinoma, buvo galima įsigyti rankdarbių ar suvenyrų. Taip Sartų žirgų lenktynės tapo ne tik sporto, bet ir bendruomeniškumo renginiu.
„Iki pat pirmųjų oficialių lenktynių nebuvo bendrų taisyklių – jei ant Sartų ežero nebuvo daug sniego, važiuota ledu, o jeigu gausiai pasnigdavo, tuomet varžytasi pagrindine Dusetų gatve nuo bažnyčios iki valsčiaus namų, t. y. dabartinės Kazimiero Būgos gimnazijos. Nuo 1924 m. ant Sartų ežero lenktyniaudavo jau 10–11 eržilų. Tuo metu jau pradėtos gaminti lenktyninės rogutės, vadinamos „ožiukais“, dėmesys skirtas ir žirgo papuošimui“, – pasakojo gidas R.Keršys.
Ežere – likusi tribūna
Pats Sartų ežeras suformuotas ledyno, todėl yra siauras, ilgas ir vingiuotas. Jo ilgis – 12,7 km, užima 1118 ha plotą.
Nors nuo 1996 metų Sartų žirgų lenktynės vyksta nebe ant ežero, o Dusetų hipodrome, ant specialiai suformuoto dirbtinio ledo tako, tačiau Sartų ežere, kaip paminklas lenktynėmis, liko tribūna, kuria mėgsta naudotis vietos žvejai.
Jo ilgis – 12,7 km, užima 1118 ha plotą.
„Dabar tribūna sutvarkyta, pritaikyta rekreacijos tikslams. Ją laiko net 14 metrų gylio gelžbetoniniai poliai, sukalti į ežero dugną“, – sakė R.Keršys.
Tikimasi rekordinių metų
Sartų žirgų lenktynių organizatoriai sako, kad šiemet varžyboms ant ledo orai ypač palankūs.
Pasak Dusetų seniūno Dariaus Steponavičiaus, iš Sartų ežero buvo semiamas vanduo ir diena iš dienos liejamas ant 1600 metų ilgio Dusetų hipodromo.
„Ledo sluoksnį stengiamės suformuoti ne mažesnį nei 20 cm storio, kad trasa būtų stabili. Temperatūrai net šiek tiek pakilus aukščiau nulio, tokia trasa neturėtų ištirpti“, – sakė D.Steponavičius.
Anot jo, gerai paruoštas ledas, tikėtina, bus tinkamas siekti ir naujų greičio rekordų.
Laukia žygiai ir pramogos
Šventinę varžybų dieną Dusetose bus galima pradėti nuo 10 km istorinio žygio „Un Sartų“. „Pradėję 8.30 val. supažindinsime su Dusetų kraštu, legendomis ir padavimais ir, be abejo, su Sartų ristūnų lenktynių tradicija, aplankysime Sartų žirgyną, kuriame šiandien saugomas žemaitukų genofondas“, – dalinosi žygio organizatorius R.Keršys, ir priminė, kad į žygį būtina išankstinė registracija.
Oficiali „Sartai 2026“ šventė prasidės 11.30 val. – bus pakelta vėliava, įžiebta šventinė ugnis, o po valandos – ledo taku startuos ristūnai Dusetų hipodrome.
Ledinių maudynių mėgėjai taip pat turėtų suklusti – 13.30 val. Dusetų ruoniai pakvies išbandyti ledinio vandens malonumus. Pasak maudynių organizatorės Neringos Aižinienės, tokios žiemos maudynės – tai sena tradicija, žinoma jau šimtmečius.
„Žiemos maudynės populiariausios šiaurės kraštuose, o Dusetose jau ketverius metus organizuoju maudynes Sartų ežere. Tikiu, kad maudynės žirgų lenktynių šventės metu taps kasmetine bendruomenės tradicija, suburianti drąsius ir aktyvius žmones. Tad kviečiame pasirūpinti maudynių atributika ir šiltais rūbais“, – dalinosi N.Aižinienė.
Šventinę dieną nuo pat 10 val. ryto veiks mugė, skambės Aukštaitijos regiono liaudiška muzika. Kaip ir kasmet, 17 val. Dusetų dailės galerijoje bus atidaryta tarptautinė tradicinė paroda „Žirgas mene“.
Šiemet šventėje tikimasi sulaukti apie 50 tūkst. lankytojų.
