Tačiau šią vasarą, tiesiog tyrinėdama Kretos žemėlapį, patyriau mažą nušvitimą: man nereikia skristi per pusę pasaulio. Pasirodo, net ir magiškąjį Balį gali rasti čia pat, Viduržemio jūros glėbyje. „O kodėl gi ne?“ – pamaniau. Ir, užuot pirkusi bilietus į Džakartą, užsisakiau viešbutį Kretos kalnuose.
Nuo Herakliono iki rojaus – 40 minučių
Nuo Herakliono oro uosto – vos 40 minučių kelio. Ir štai jis, magiškas kelio ženklas su užrašu BALI. Pasijutau lyg apgaulės meistrė. Jokio ilgo skrydžio, jokio alinančio karščio, o aš jau esu „Balyje“.
Kava už 4 eurus, o vaizdas – už milijoną.
Pats įvažiavimas į miestelį – atskiras nuotykis. Kelias nuo pagrindinio greitkelio vingiuoja žemyn taip azartiškai, kad kiekviename posūkyje norisi griebtis fotoaparato. Įlankų vaizdai tokie ryškūs, jog supranti – jokių džiunglių čia nereikia. Kretietiškas Balis turi tai, ko nebeieškosi kitur. Jis jaukus, kompaktiškas ir neįtikėtinai svetingas.
Prisėdusi vietinėje kavinukėje atsikvėpti, užsisakiau klasikinę graikišką frappe. „Kava už 4 eurus, o vaizdas – už milijoną“, – pagalvojau. Ir štai tada aplankė labai lietuviška nuostaba. Ant gretimo stalelio puikavosi mūsų gimtojo vandens „Akvilė“ buteliukas. Pasirodo, šį Europos Balį atradome ne tik mes.
