Sekite 15min Google
Kai traukinys įrieda į stotį, prasideda kova. Jis stovi vos kelias minutes, todėl tie, kas nespėja – lieka. Be jokių išlygų, be gailesčio. Minios veržiasi, žmonės stumiasi, riksmai, chaosas. Arba įšoki, arba ne.
Naktiniame traukinyje – keturių lovų kupė, vietoj durų – sunkios, storos, neaišku kada paskutinį kartą skalbtos užuolaidos. Patalynė duodama, bet tokios būklės, kad atrodo jog visi miegojo galvas pasidėję ant savo kuprinių. O tualetas – tik stiprių nervų žmonėms. Smarvė tokia, kad įėjus norisi ne atlikti reikalus, o kuo skubiau iš čia dingti.
Stotyse – atskiras pasaulis. Laukiant traukinio, galima ne tik susitvarkyti lagaminą ar pavalgyti. Čia vietoje tau gali išrauti dantį, pataisyti batus ar susiūti drabužį. Pilna amatininkų, jie dirba žaibiškai. Indijoje viskas vyksta greitai, garsiai ir be jokios romantikos.
Smarvė tokia, kad įėjus norisi ne atlikti reikalus, o kuo skubiau iš čia dingti.
Kelionei Ingos kompanija buvo pasiruošusi ir blogiausiam scenarijui – kiekvienas turėjo po „pampersą“ (sauskelnes), jei netikėtai tektų skubiai sėsti į autobusą ar traukinį be galimybės sustoti. Laimei, nė vienam neprireikė, nors keli kelionės draugai ir paviduriavo. Vietiniai vaistai problemą išsprendė stebėtinai greitai.
