Lietuvį apstulbino kelionė pas indėnus: jie gyvena kitaip, nei mes įsivaizduojame!

Paradoksalu, bet panašu, kad Lietuvoje galime gyvai išbandyti kone daugiau senoviško indėnų gyvenimo subtilybių, nei tai pajustume nuvykę į šios etninės grupės istoriškai gyvenamas vietas.
„Vinetu kaimo“ įkūrėjo M.Timinsko kelionė į Kanadą
„Vinetu kaimo“ įkūrėjo M.Timinsko kelionė į Kanadą / Asmeninio archyvo nuotr. / „15min“ fotomontažas

Pavyzdžiui, Kanadoje išvysti istoriniais drabužiais vilkintį indėną šiais laikais galima nebent specialiame festivalyje, ir tai gali būti, kad jis avės „Adidas“ kedus. Tuo įsitikino ir žinomiausias Vakarų Lietuvoje indėnų gyvenimo būdo puoselėtojas, „Vinetu kaimo“ įkūrėjas Mindaugas Timinskas.

Asmeninio archyvo nuotr. / „Vinetu kaimo“ įkūrėjo M.Timinsko kelionė į Kanadą
Asmeninio archyvo nuotr. / „Vinetu kaimo“ įkūrėjo M.Timinsko kelionė į Kanadą

Praėjusių metų pabaigoje jis kartu su žmona ir draugų pora tris savaites viešėjo Kanadoje, kur ne tik žavėjosi didinga gamta, bet ir aplankė kelias indėnų gentis.

Kaip ir visi civilizuoti žmonės

Paprastai, kai išgirstame žodį „gentis“, daugelis įsivaizduojame žmones, kurie tebegyvena panašiai, kaip gyveno jų protėviai. Bet kalbant apie indėnų gentis viskas yra šiek tiek kitaip.

„Tiek Amerikos indėnų gentys, kurias aplankiau dar 2015-aisiais, tiek dabar aplankytos Kanadoje gyvenančios indėnų gentys gyvena visiškai taip pat, kaip daugelis mūsų – vilki džinsus, avi kedus ir važinėja džipais.

Kanada – civilizuota šalis, tad natūralu, kad čia gyvenantys indėnai naudojasi visais civilizacijos atributais. Gal tik gyvena ne taip turtingai, kaip galėtume įsivaizduoti“, – pasakojo M.Timinskas.

Čia gyvenantys indėnai naudojasi visais civilizacijos atributais.

Lietuvių kompanija nuvažiavo apie 6000 km nuo Atlanto vandenyno pakrantės iki Ramiojo vandenyno pakrantės, pavingiuojant per visą Kanadą ir aplankė ne vieną ten gyvenančią indėnų gentį. Kanadoje gyvena apie 1,5 milijono vietinių čiabuvių.

Pasirodo, nieko panašaus į tą vaizdą, ką mes galime išvysti nuvažiavę į „Vinetu kaimą“, kuriame stovi senovinės kūgio formos indėnų palapinės – tipiai, ten nepamatysi.

„Šiuolaikiniai Kanados indėnai daugiausia gyvena mediniuose nameliuose arba Amerikoje mėgstamuose nameliuose ant ratų. Tipių ten nėra.

Juos galima išvysti nebent nuvažiavus į specialiai organizuojamą festivalį arba muziejų. Jokių istorinio kostiumo detalių neišvysi ir indėnų aprangoje“, – įspūdžiais dalijosi indėnų kultūros gerbėjas.

Civilizacijos rykštės

Žinoma, nei laikas, nei civilizacija neištrynė tik indėnams būdingų veido bruožų. Daugelis jų mėgsta ir ilgų, vešlių plaukų šukuosenas, kokiomis puošdavosi ir jų protėviai. Tik, žinoma, plunksnų karūnos jau niekas nenešioja.

Asmeninio archyvo nuotr. / „Vinetu kaimo“ įkūrėjo M.Timinsko kelionė į Kanadą
Asmeninio archyvo nuotr. / „Vinetu kaimo“ įkūrėjo M.Timinsko kelionė į Kanadą

„Vietiniai atrodė gana draugiški. Matydami, kad mes domimės jų istorija ir kultūra, ne vienas draugiškai atsakinėjo į klausimus. Žinoma, ne visi. Civilizacija atnešė ir negerų dalykų – indėnai silpnai atlaiko alkoholio ar narkotikų poveikį.

Indėnai silpnai atlaiko alkoholio ar narkotikų poveikį.

Vietinė valdžia duoda paskatinimą pragyvenimui. Tuos pinigus ne vienas išleidžia svaigalams, tad gyvenvietėse teko matyti nemažai apsvaigusių ir piktų indėnų, panašiai, kaip kartais būna ir nuvykus į bet kurį Lietuvos užkampį“, – pasakojo „Vinetu kaimo“ įkūrėjas.

Patiekalų skoniai nenustebino

Žinoma, lietuviai entuziastingai ragavo ir vietinius indėnų valgius. Ypač ten populiarūs takai, tiesa, jie ne tokie, kokius esame įpratę gaminti Lietuvoje, labiau primena picą, ant kurios uždedami įvairūs ingredientai.

„Pavyzdžiui, ant picos papločio dedamas vadinamasis „trijų seserų troškinys“, pagamintas iš... moliūgų, kukurūzų, gali būti ir mėsos.

Asmeninio archyvo nuotr. / „Vinetu kaimo“ įkūrėjo M.Timinsko kelionė į Kanadą
Asmeninio archyvo nuotr. / „Vinetu kaimo“ įkūrėjo M.Timinsko kelionė į Kanadą

Tiesą sakant, skoniai nėra labai išraiškingi arba stebinantys. Kaip, pavyzdžiui, būna šokas skonio receptoriams nuvykus į Indiją, kai paragauji vietinio indiško maisto.

Kanadoje gaminamas indėnų maistas labai panašus, kokius indėniškus patiekalus gaminame ir Lietuvoje. Kadangi Šiaurės Amerika yra toje pačioje klimato zonoje, kaip ir Lietuva, tad ten auga labai panašios prieskoninės žolelės: tie patys šalavijai, pelynas, krapai.

Tiesa, skirtingai nei pas mus, jie auga ir natūraliai gamtoje“, – pasakojo indėniškos kultūros puoselėtojas.

Jis iki šiol prisimena tą neapsakomą jausmą, kai apsilankęs Besispardančio arklio kanjone vienoje vietoje pamatė pelynų ir šalavijų pievą. Tokios kvapų terapijos seniai bebuvo patyręs.

„Tas kvapas užburia jau iš toli. Jis toks lakus, kaip, pavyzdžiui, mūsų gubojų pajūryje. Atsiguli tokioje pelynų ir šalavijų pievoje ir apsvaigsti nuo to aromato. Toks tikras gyvybės kvapas“, – džiaugėsi patirtimi M.Timinskas.

Daugiau autentikos – festivalyje

Kiek daugiau indėniško gyvenimo istorinių detalių pavyko pamatyti keltu nusikėlus į Kristian salą, kurioje vyko festivalis, į kurį susirinko aplinkinių genčių indėnai. Dvi dienas vykusiame festivalyje buvo organizuojamas ir pramoginių šokių konkursas, tad jo dalyviai dabinosi istoriniais indėnų kostiumais.

Asmeninio archyvo nuotr. / „Vinetu kaimo“ įkūrėjo M.Timinsko kelionė į Kanadą
Asmeninio archyvo nuotr. / „Vinetu kaimo“ įkūrėjo M.Timinsko kelionė į Kanadą

„Bet jie labai nesureikšmina, jei neturi visų reikiamų kostiumo atributų. Teko matyti ne vieną, vilkėjusį istorinį kostiumą, bet avėjusį patogius „Adidas“ kedus ir nesukusį dėl to sau galvos“, – šypsodamasis pasakojo M.Timinskas.

Festivalyje jam teko susipažinti ir su pagrindiniu jo vadovu, kuris ne tik papasakojo lietuviams daug įdomių istorinių detalių, bet ir susidomėjęs klausėsi apie Lietuvą ir neatmetė galimybės kada nors, kai užaugins dukras, aplankyti mūsų šalį.

Sužavėjo muziejus

Visgi didžiausia galimybė gyvai išvysti, kaip gyveno senovės indėnai, lietuviams pasitaikė nakados genties teritorijoje esančiame muziejuje.

„Muziejuje viskas atkurta labai tikroviškai: pastatyti tipiai, iš vaško sukurti žmogaus ūgio labai tikroviškai atrodantys indėnai, vilkintys autentiškais kostiumais.

Asmeninio archyvo nuotr. / „Vinetu kaimo“ įkūrėjo M.Timinsko kelionė į Kanadą
Asmeninio archyvo nuotr. / „Vinetu kaimo“ įkūrėjo M.Timinsko kelionė į Kanadą

Stebėdamas sukurtas scenas, kai aplink laužą sėdi vadai ir tariasi, kaip gyvena indėnų šeima, kaip vyksta medžioklė, iš tiesų pasijauti tarsi būtum nusikėlęs daugybę metų į praeitį“, – įdomia patirtimi džiaugėsi lietuvis.

Iš šios kelionės jis parsivežė ne vieną autentišką daiktą, kurie papuoš ir jo sukurtą „Vinetu kaimą“.

„Vietiniai indėnai Kanadoje dar gamina daug autentiškų dalykų. Parsivežiau strėlių antgalių, lankų, įvairių drabužių detalių, taip pat meno dirbinių – piešinių ant kailių ir odos“, – pasakojo M.Timinskas.

Užbūrė gamtos didybė

Jis neslepia, kad patį didžiausią įspūdį jam paliko natūrali Kanados gamta.

„Man ir Lietuvos gamta labai graži, bet Kanadoje visai kiti masteliai, ten visko 100 procentų daugiau. Žavėjo didžiuliai nacionaliniai parkai, kalnai, kriokliai, taiga, tundra. Trumpai tariant – didybė ir galybė.

Asmeninio archyvo nuotr. / „Vinetu kaimo“ įkūrėjo M.Timinsko kelionė į Kanadą
Asmeninio archyvo nuotr. / „Vinetu kaimo“ įkūrėjo M.Timinsko kelionė į Kanadą

Vankuverio teritorijoje matėme sunkiai suvokiamo dydžio, neapkabinamus raudonuosius kedrus, tujas. Ten gyvena haida gentis, kuri iš medžio drožinėja ir stato įspūdingo dydžio toteminius stulpus, siekiančius net 18 metrų aukščio. Indėnai pademonstravo, kaip iš raudonųjų kedrų jie gamina lentas.

Patį didžiausią įspūdį jam paliko natūrali Kanados gamta.

Tam jiems net nereikia jokio pjūklo. Tiesiog į nuvirtusio medžio galą įkala specialius įrankius ir traukia juos per visą rąstą, medis išilgai pats skyla taip tolygiai, kad išeina lygios dailios lentos“, – prisiminė indėnų kultūros puoselėtojas.

Jam savo akimis teko išvysti, kaip greitai tirpsta ledynai. Juoduosiuose kalnuose vienoje vietoje yra sudėtos specialios žymos, kurios rodo, kiek nuo 1940-ųjų metų jau ištirpo ledynų. Pasirodo, per 85-erius metus jie jau nutirpo apie 300 metrų.

„Tai iš tiesų didžiuliai skaičiai. Pavojus yra tas, kad toliau taip sparčiai tirpstant ledynams, vėliau upės nebeprisipildys iš kalnų atitekančio vandens ir tose teritorijose įsivyraus sausra“, – apgailestavo M.Timinskas.

Lietuviai aplankė ir turistų itin lankomas vietas, pavyzdžiui, Niagaros krioklį. Tik priplaukę prie jo lietuviai ne slėpėsi po specialiais neperšlampamais apsiaustais, kaip tai daro kiti turistai, o kaip tik išsirengė iki pusės ir mėgavosi galimybe peršlapti ir dar labiau susilieti su gamta. Juk indėnams tai itin svarbu.

Asmeninio archyvo nuotr. / „Vinetu kaimo“ įkūrėjo M.Timinsko kelionė į Kanadą
Asmeninio archyvo nuotr. / „Vinetu kaimo“ įkūrėjo M.Timinsko kelionė į Kanadą

Panašią patirtį keliautojai patyrė, kai vieną naktį, neradę kur nakvoti, miegojo tiesiog miške automobilyje.

„Mus supo didinga gamta, švietė pilnatis, o ryte ėjome prausti prie krioklio... Tad jausmas buvo iš tiesų ypatingas“, – romantines akimirkas Kanadoje prisiminė M.Timinskas.

Pasikalbėjo su vilkais

Jį sužavėjo ir Kanados gyvūnija. Tiesa, meškų savo akimis neteko pamatyti, bet užtat teko stebėti laukinius kalakutus ir žmonių auginamus bizonus. O viena įdomesnių patirčių – pokalbis su vilkais.

„Lankėmės vienoje įstaigoje, kurioje globojami vilkai. Stebėjau juos ir po kurio laiko ėmiau kaukti tarsi vilkų balsu.

Vilkai klausėsi, klausėsi ir po kokių dešimties minučių patys pradėjo kaukti man įkandin. Žodžiu – pabendravome“, – juokdamasis pasakojo M.Timinskas.

Pomėgis – iš paauglystės

Pasiteiravus, kodėl jį taip pakerėjo indėnų gyvenimas, kad net nuo 2008-ųjų pats netoli Klaipėdos, Šlikių kaime, įkūrė gyvosios indėnų istorijos muziejų po atviru dangumi, M.Timinskas svarstė, kad meilė šiai kultūrai jį atsivijo dar iš paauglystės, kai mėgo skaityti knygas apie indėnus.

„Indėnai man atrodo labai dvasingi žmonės. Mane žavi jų dorovės taisyklės, pagarba gamtai ir aplinkai. Visa tai labai priimtina ir man, ir mano žmonai Jurgitai“, – minėjo M.Timinskas, save dar vadinantis tiesiog Vinetu.

Mane žavi jų dorovės taisyklės, pagarba gamtai ir aplinkai.

Kurti „Vinetu kaimą“ jiedu su žmona pradėjo nuo nulio. Išėjo iš darbų Klaipėdoje, apsigyveno su trimis vaikais vaizdingame Akmenos-Dangės upės slėnyje, laikiname, iš lentų sukaltame namelyje be elektros, vandentiekio, be jokių civilizacijos patogumų, tik su idėja įrengti indėnišką stovyklą – tik klausydami širdies.

Dabar „Vinetu kaimas“ buria nemenką bendraminčių bendruomenę, kurios svarbiausias gyvenimo moto – laisvės jausmas.

Čia dunda indėnų būgnai, į dangų stiebiasi mistiniai toteminiai stulpai, akmenų labirintai veda link atsakymų į svarbiausius gyvenimo klausimus…

Kasmet, dažniausiai vasaros metu, į „Vinetu kaimą“ atvyksta čiabuviai iš Šiaurės ir Pietų Amerikos. Atvykę svečiai dalinasi savo istorija, vyksta kultūrinės, edukacinės programos, kūrybinės, meno dirbtuvės, indėnų tautinių dainų ir šokių pasirodymai, koncertai, festivaliai, į kuriuos kviečiami visi norintieji labiau pažinti, praplėsti kultūrinį akiratį, įgauti naujų patirčių bei istorinių žinių iš pirmųjų lūpų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas: spręsk ir laimėk 300 eur vertės elektrinį dantų šepetėlį!
„Moerie“ plaukų priežiūros priemonių veidu tapo K.Meschino: pamilau jas jau po pirmo galvos plovimo
Reklama
Jautienos troškiniai – tobulas maistas šaltajam sezonui: vos kelios taisyklės ir gaminsite lengva ranka
Reklama
5 Graikijos kurortai – ką rinktis: salas ar sostinę?