Nebuvo smagu. Dar ir vaistų kaip tyčia neturėjau (po to karto visada turiu). Teko eiti ieškoti vaistinės. Ir šio ieškojimo metu atradau du dalykus. Vienas patiko, kitas – vidutiniškai. Patikęs buvo tas, kad savo rajono pagrindinėje gatvėje jau po 22 val. pamačiau ne vieną dirbančią vaistinę. Argi nenuostabu?
Prie vaistų nuo temperatūros vaistininkė pasiūlė ir antibiotikų. Nereikia, sakau, be to, ar ne gydytojas turi juos paskirti? Pas mus, sako, antibiotikai parduodami laisvai. Štai čia ir neapsisprendžiu – gerai tai ar blogai.
Jei žmonės yra protingi, tai gal nieko tokio, jei išklausę kokį nors seminarą bei pateikę sveiko proto pažymėjimą galėtų gauti antibiotikų be recepto. Kita vertus, jei žmonės yra durniai, antibiotikus ryjantys tik nusičiaudėjus, tai gal ir gerai, kad jie laisvai neparduodami. Kaip manote?
Kaip kad iš vakaro buvo nemaloniai keista taip netikėtai susirgus, taip kitą rytą buvo maloniai keista, nes atsikėliau sveikas kaip ridikas. Taip ir nesupratau, kas man buvo atsitikę. Labai džiaugiausi, kad viskas praėjo, nes buvau kiek išsigandęs, kad čia ilgai sirgsiu. Nemanau, kad kas nori sirgti Kirgizijoje.