Tiesa, mano pesimistinei prognozei įtakos gali turėti faktas, kad šiuo metu esu Palangoje ir čia tiesiog yra šalta. Pamenu, prieš porą savaičių viešai skundžiausi, jog vietoje, kur esu apsistojęs, per vaikų klykavimą prie baseino neįmanoma dirbti, tai dabar, nepaisant tokio paties vandens žydrumo, nerėkauja nė vienas vaikas. O, pažvelgus pro langą, supranti, kodėl – prie baseino nėra nė vieno vaiko.
Išsivažinėjo vaikai po savo vilnius ar kaunus. Dabar galima dirbti itin ramiai, bet dėl to džiaugsmo neatsirado. Gal ir be reikalo burnojau ant vaikų, dabar mąstau, kad jų buvimas bent jau reiškė, kad čia dar yra vasara.
Juk smagu šaltos, pilkos ir niūrios Lietuvos žiemos metu išskristi ten, kur šilta?
Visgi, kad ir kiek bambėčiau, neišvengiamybę, kad kita vasara ateis tik po 10 mėnesių, priimti vis tiek reikės. Tiesa, jūra, kiek tai įmanoma Lietuvoje, vis dar yra gana šilta ir jos vanduo šiuo metu yra šiltesnis už orą. Kaip tik neseniai išsimaudžiau – geras jausmas.
Bet, žinote, koks jausmas dar geresnis? Kai šiltas yra ir oras, ir vanduo. Deja, Lietuvoje taip turbūt nebus niekada, tad norint tą jausmą patirti, teks kažkur išskristi. Juk smagu šaltos, pilkos ir niūrios Lietuvos žiemos metu išskristi ten, kur šilta? Aš tai darau kasmet ir tuo labai džiaugiuosi.
