Patys Brayka įlankos viešbučiai plečiasi milžinišku tempu – statomi korpusai, galintys priimti tūkstančius turistų, tačiau kartu išsaugomi ir romantiški užutėkiai įsimylėjėliams, norintiems ramiai stebėti net ir delfinų pasirodymus.
Turizmo rinkos ekspertai sako, kad Egipto viešbučiai bus ant bangos – ir kainų, ir kokybės atžvilgiu jie lenkia Birštoną ar Likėnus. Akivaizdus to įrodymas – vos ne kas antrą dieną į dangų šaunantis orlaivis su 275 laimingų lietuvaičių – tarp kurių ir darželinukai, ir jų tramdytojos – garbaus amžiaus senjorės.
Dūzgianti įlanka
Brayka įlankos viešbučiai po 4 metų pertraukos dūzgė statybininkų pjūklais – buvo atnaujinami korpusai, vaikams įrenginėjami vandens baseinų takeliai.
Tai, kad lankaisi tame pačiame viešbutyje, atpažinti galėjai bene iš 125 metrų ilgio rifo, kurį akylai sergi narai. Jų paslaugumas – diskretiškas – damoms specialiais tirpalais valomos paviršinio nardymo kaukės, jokių plekšnojimų per juosmenį padedant užsidėti nardymo įrangą ar bereikalingo akių kontakto.
Rusų orlaiviai leidžiasi Šarm aš Šeicho oro uoste, todėl aplink Marsa Alamą labiau buriasi atvykėliai iš senosios Europos.
Išspręstas ir ukrainiečių bei rusų susidūrimas. Rusų orlaiviai leidžiasi Šarm aš Šeicho oro uoste, todėl aplink Marsa Alamą labiau buriasi atvykėliai iš senosios Europos. Juo masina ramus poilsis bei koralinis rifas.
Kita vertus, Brayka įlankos viešbučiai turi gerą smėlio paplūdimį, kuris apsaugotas nuo vėjų, bei šildomą baseiną, kai būna žvarbesnis oras.
Programos iki pirmų gaidžių
Patys Brayka įlankos viešbučių valdytojai kardinaliai sprendžia ir viešbučio patrauklumo užtikrinimą – kam programas kurti patiems, jei tai gali daryti samdyti renginių ar sportinių užsiėmimų organizatoriai.
Nuo praėjusių metų lapkričio vidurio čia dūzgia „Futura Club“ pasiuntiniai – smagi tarptautinė trupė, vadovaujama kelių nenustygstančių jaunuolių iš Neapolio.
Pastangų rezultatas – nuo 10 ryto iki vidurnakčio viešbučiai aidi: mėtomos strėlytės, rengiamos mini futbolo ar tinklinio varžybos, o vakarop koncertai – ir vaikams, ir tėvams.
Belieka pačiam išmokti trupės šaukinius, kilnoti rankas į kairę ir į dešinę ar su lenkais bei čekais rungtyniauti sporte.
Po kiekvieno pasirodymo – „big big aplosa“ (aplodismentų) prašydavo renginių vedėjai italai. Tai bemat virsdavo realiais plojimais ar net kelių drąsesnių žiūrovų atsiradimu scenoje.
Įžvalgūs trupės režisieriai nuo pirmadienio iki sekmadienio pristatydavo vis naują programą, kurioje susiliejo ir rytietiški šokiai, ir populiarių šlagerių parodijos.
Įkaitinanti atmosfera trunka apie valandą, o po to skambėdavo 1970–1990 metų estradiniai hitai, kuriuos atlikdavo vokiečių solistas. Visgi jis daug priedainių šaudavo ir pro šalį.
Bet kuriuo atveju po vidurnakčio į 520 kambarių svečiai skubėdavo linguodami, juolab vietinės gamybos vynas ar romas nemokamai liejosi upėmis. Juos gan spėriai įvertindavo atvykėliai iš Lenkijos.
Nardymas rytais
Nuo 10 ryto iki 16 val. vakaro keli šimtai aktyvistų vaikydavo žuvį-liūtą, morenas ar vėžlius Brayka lagūnoje. Gaudynių akvatorija apibrėžta raudonais gelbėjimo ratais ir tarp jų ištampytomis virvėmis.
Mums tai – Palangos vidurvasaris, egiptiečiams – vos ne gili žiema.
Europiečių linksmybes akylai prižiūrėdavo ir gan šiltai apsirėdę egiptiečiai narai. Jiems šiurpą keldavo šalčio nebijantys lenkai ar čekai, į žuvų tankmę leisdavęsi bene 3 kartus per dieną.
Jų nuostaba pateisinama – vandens temperatūra – apie 19–21 laipsnių, oro – apie 24. Mums tai – Palangos vidurvasaris, egiptiečiams – vos ne gili žiema.
Pačiam povandeninio pasaulio pažinimui mums derėtų pasirengti iš anksto – pora mėnesių aktyvaus Vilniaus Lazdynų ar Kauno „Žalgirio“ baseinų lankymo suteiktų papildomų jėgų pažinti Brayka rifų gelmes.
O štai vienintelė šalies vidaus vandenų kapitonė, kelionių agentūros „Upaitė“ vadovė Aurelija Jakštaitė šypteli, kad pažintis su Brayka rifo žuvimis turėtų masinti lietuvius artimiau pažinti Kuršių Nerijos ar Nemuno deltos gyvąjį pasaulį.
„Tolimesnių pasaulio krypčių pažinimas atidengia ir šalies perlus“, – sako Aurelija, kartais sulaukianti bukų palyginimų tarp Raudonosios ir Baltijos jūros ilgauodegių.
