Prieš metus mūsų šeima nusprendė praleisti atostogas taip, kaip mėgsta dauguma lietuvių – saulėtoje Turkijoje, pasirinkę „viskas įskaičiuota“. Planavome ramybę, jūrą, baseinus, šiltus vakarus, tačiau likimas jau buvo paruošęs kitą scenarijų.
Pirmieji ženklai – paslaptingi, klaidinantys, kasdieniški
Jau antrą atostogų dieną mano dukra pradėjo skųstis pilvo skausmu. Kaip ir dauguma tėvų, pagalvojau, kad persivalgė. Juk tokios maisto pasiūlos, kokia būna Turkijos viešbučiuose, namuose neturime.
Kitą dieną, kartu su tėčiu pabuvusi baseine, ji jau karščiavo. Aišku, velnių gavo tėtis – juk „neapsaugojo nuo saulės“. Net galvojau, kad galbūt dukrai saulės smūgis. Buvo neramu, bet tada atrodė, kad tai tik laikinas negalavimas.
Kaip ir dauguma tėvų, pagalvojau, kad persivalgė.
Vis dėlto, sprendimas kreiptis pagalbos buvo greitas. Viešbučio registratūroje mus palydėjo pas viešbučio gydytoją. Jis apžiūrėjo dukrą, pamatavo temperatūrą ir ramiai pasiūlė: „Nuvažiuosime į kliniką atlikti tyrimų. Tik paimsime kraują ir parvešime atgal.“
Aš greitai pasiėmiau dokumentus ir mes išvykome „ieškoti ligų“, kaip tada juokais pagalvojau. Deja, realybė buvo kur kas rimtesnė.
