„Aš savo ekspediciją įgyvendinau vedamas didelio noro sužinoti, kodėl tiek daug žmonių iš Azijos nelegaliai bando patekti į Europą. Kokios problemos juos vargina jų gimtosiose šalyse“, – sako V.Visockas.
Priminsime, kad keliaudamas jis laikėsi principo atsitraukti nuo įprastų objektų ir tyrinėti turistų nelankomas gyvenvietes bei laukinę gamtą.
„Turbūt nesuklysiu sakydamas, jog Bangladešas nėra nei vieno keliautojo svajonių kryptis ir mažai kas trokšta aplankyti šią vieną iš tankiausiai apgyvendintų pasaulio valstybių. Ir ne tik todėl, kad Indijos pietinė kaimynė ilgą laiką buvo laikoma pačia skurdžiausia Pietų Azijos valstybe, o juokeliai apie betvarkę Bangladeše buvo tapę ir mūsų tautosakos dalimi...
Bangladešas nėra nei vieno keliautojo svajonių kryptis.
Tiesiog šioje nedidelėje Bengalijos įlankos valstybėje nėra tokio lygio pasaulinio garso lankytinų objektų, kurie prilygtų Indijos Tadžj Mahalui ir priverstų žmones surizikuoti bent trumpam čia įkelti koją“, – pasakojimą pradeda V.Visockas.
Pasak jo, nors Bangladešas dėl savo labai derlingos žemės ir darbščių žmonių kažkada buvo laikomas vienu iš turtingiausių senojo pasaulio regionų, tačiau po britų valdymo čia prasidėjusi suirutė ir varginanti Bengalijos žmonių kova su Pakistanu (po atsiskyrimo nuo Indijos Bangladešas buvo Rytų Pakistanas), norint sukurti savo atskirą valstybę, ilgą laiką neleido bengalams pakilti iš skurdo liūno.
„Bangladešas niekada nebuvo ta kelionių kryptis, kurią žūtbūt norėjau pamatyti, tačiau taip jau susidėliojo maršrutas, kad norėdamas iš Šiaurės Rytų Indijos tiesiausiu keliu nuvykti į šalies pietus, turėjau skersai kirsti Bangladešą.
Teko stipriai įsitverti į nudriskusią autobuso sėdynę ir užmerkus akis prisiminti poterius.
Nors galvojau, kad po indiškos keliavimo patirties mane mažai kas gali nustebinti, tačiau kirtus sieną ir maršrutiniu Bangladešo autobusu lekiant iki artimiausio miesto, teko stipriai įsitverti į nudriskusią autobuso sėdynę ir užmerkus akis prisiminti poterius.
Pėsčiųjų ir transporto priemonių kiekis kelyje buvo toks didžiulis, kelio dangos ir automobilių būklė tokia prasta, o vairavimo kultūra tokia ekstremali, kad važiavimas iki norimos vietos labiau priminė Dovydo ir Galijoto kovą kelyje – autobusui manevruojant didžiuliu greičiu, mažieji eismo dalyviai bėgdavo slėptis į kelkraščius“, – pirmuosius įspūdžius Bangladeše vaizdingai atpasakojo keliautojas.
V.Visockas subtiliai juokavo, kad, sėkmingai atvykęs į savo paskirties vietą, nejučia pradėjo jausti pagarbą autobuso vairuotojui, kuris milimetrų tikslumu šimtus kartų sugebėjo sėkmingai išsaugoti šią didžiulę transporto priemonę su krūva gyvybių.
„Labai nustebau nugirdęs pikto keleivio repliką, kad turėjome atvykti valanda anksčiau...“ – prisimindamas šypsojosi keliautojas.
Pasak jo, pirmas įspūdis iš nedidelio Bangladešo miesto – klaikus triukšmas, smogas, susimaišęs su dulkėmis, ir žmonių grūstis.
„Žmonių, kurie, pasirodo, dar ir nešneka angliškai… To jau per daug! Kai galvoje kurpėsi mintis pirmu pasitaikiusiu autobusu anksti ryte bėgti atgal į Indiją, chaotiškoje minioje pamačiau būrelį man mojuojančių ir besišypsančių vaikų.
Ir nors sunkiai susišnekėjome, tačiau linksmi ir draugiški vietiniai leido prisiminti, jog verbalinė komunikacija nėra pats svarbiausias dalykas norint sukurti ryšį su žmonėmis.
Visa šalis yra labai retai lankoma turistų.
Pozityvus nusiteikimas ir sugebėjimas įsijausti į supančią aplinką yra pagrindinis veiksnys, padedantis pasijausti saugiai bei ramiai net ir visiškai svetimame pasaulyje. Nusprendžiau Bangladešui suteikti šansą ir keliauti toliau“, – pasakoja V.Visockas.
Šešios dienos, praleistos šioje šalyje, buvo kupinos begalės įspūdžių ir neįprastų situacijų.
„Bangladešas paliks dvejopą įspūdį – draugiški ir paslaugūs žmonės, gyvenantys labai sudėtingomis sąlygomis“, – pažymėjo keliautojas.
Tiek Bangladešo sostinė, tiek visa šalis yra labai retai lankoma turistų.
„Per savo savaitės trukmės viešnagę taip ir nesutikau nei vieno kolegos iš Vakarų pasaulio!“ – teigia V.Visockas.
Tik faktai
* Bangladešas yra viena iš tankiausiai apgyvendintų pasaulio valstybių – teritorijoje, tik dvigubai didesnėje už Lietuvą, gyvena net 170 mln. žmonių. Lietuvos gyventojų tankis – 43 žmonės / kv. km, Bangladeše – 1145 žmonės / kv. km. Beveik 27 kartus didesnis gyventojų tankis. Jausmas, lyg visada dalyvautum kažkokiam renginyje ar koncerte.
* Drabužių pramonės milžinė. Bangladešas yra vienas didžiausių pasaulyje drabužių eksportuotojų. Ši pramonė sudaro daugiau nei 80 proc. šalies eksporto pajamų.
* Upių šalis. Per Bangladešą teka daugiau nei 700 upių, todėl šalis dažnai kenčia nuo potvynių, bet turi labai derlingą dirvožemį.
