Uola nėra uola
Kaip Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos interneto puslapyje rašo Ingrida Kepalaitė, ši uola nėra „uola“ tradicine prasme, kaip, pavyzdžiui, granitas ar dolomitas.
Konglomeratas – natūraliai susicementavęs žvyro, gargždo, smėlio ir molio masyvas. Tokie dariniai Lietuvoje labai reti. Jie susiformuoja, kai požeminiame vandenyje ištirpęs kalcitas ar silicio junginiai per ilgą laiką „suklijuoja“ birių nuogulų sluoksnius į kietą masę. Konglomeratas – lyg natūralus akmenukų betonas ar „suklijuotas žvyras“.
Todėl geologai konglomeratą vadina nuosėdine uoliena.
Tokie dariniai Lietuvoje labai reti.
Konglomeratų klodų Lietuvoje yra ir kitose vietose, tačiau retai – tokių masyvių, nes ne visur nuogulos buvo pakankamai suspaustos, per jas ilgai netekėjo mineralizuotas vanduo, mineralai nesucementavo medžiagos į tikrą uolieną.
Šeimyniškių vietovėje geologinės sąlygos buvo neįprastai palankios: tinkama gruntinio vandens chemija, pakankamas slėgis, ilgas stabilus laikotarpis.
Tarsi senovinės upės dugnas
Kai žiūrime į šį konglomeratą, tarsi matome natūraliai „suakmenėjusį“ senovinės ledyninės upės dugną. Kiekvienas įcementuotas akmenukas ledyno buvo atplėštas kažkur Skandinavijoje ar Baltijos regione, neštas tirpsmo vandens, čia nugulęs upės sąnašose ir po tūkstančių metų tapęs uolos dalimi.
Ši vieta labai vertinga – ji leidžia matyti poledyninius procesus, kurie dažniausiai esti paslėpti po žeme. O Šeimyniškių konglomeratas laikomas beveik unikaliu reiškiniu Lietuvoje.
Konglomeratas buvo aptiktas atsitiktinai – eksploatuojant žvyro karjerą. Darbininkai kasdami, atsitrenkė į itin kietą sluoksnį – taip paaiškėjo, kad po žvyru slypi milžiniški sucementuotų nuogulų luitai.
Po eksploatacijos karjeras pagal teisės aktus turėjo būti rekultivuotas, t. y. šlaitai nulyginti, o konglomeratai paslėpti. Tačiau buvo nutarta, kad karjeras bus paliktas apžvalgai kaip geopaveldo objektas – ir moksliniams tyrimams, ir turizmui.
Atsiranda naujų duomenų
Konglomeratas tiriamas. Svarbiausia pastarųjų metų naujiena – konglomeratų susidarymo laikas, apie kurį iki šiol buvo tik spėliojama. Manyta, kad šie konglomeratai gali būti priešpaskutiniojo apledėjimo dariniai. Visgi, geologiniai žemėlapiai byloja, kad žvyro klodai šioje vietoje susiklostė paskutiniojo ledlaikio pabaigoje, t. y. prieš 18–16 tūkstančių metų. Tačiau, pasirodo, žvyras pavirto konglomeratu visai neseniai.
Konglomeratų datavimas Lietuvoje atliktas pirmą kartą.
Kalcito, mineralo, kuris sucementavo žvyrą į tvirtą „betoną“ radiokarboninio datavimo duomenys, parodė, kad konglomerato susidarymo amžius yra 3237±63 metų, t. y. laikai, kai Užpalių apylinkėse jau seniai gyveno žmonės. Tyrimą prieš keletą metų atliko Gamtos tyrimų centro branduolinės geofizikos ir radioekologijos laboratorijos darbuotojai. Konglomeratų datavimas Lietuvoje atliktas pirmą kartą.
Patrauklus turistams
Konglomeratas yra gana trapus, gali byrėti, augalai, vanduo ir šaltis jį pamažu ardo. Todėl čia įrengti laiptai. Nepatingėkite jais užlipti. Iš viršaus atsiveria nuostabios Aukštaitijos aukštumų panoramos. Deja, galite net išvysti Duokiškio vėjo jėgaines, kurios, atrodo, visai čia pat.
