2016 m. Meilės saloje pastatyta žagariečio tautodailininko Daliaus Udrakio sukurta skulptūra, vaizduojanti porą ir ją apsivijusį žaltį. 2017 m. aplink ją įrengtas suolelis, sutvarkyta salos aplinka, įrengta metalinė tvorelė, ant kurios jaunavedžiai turi galimybę pakabinti spyną. Tvorelę juosia kukmedžiai.
Šis ilgaamžis medis dėl patvarios ir tvirtos medienos dažnai pavadinamas geležiniu medžiu. Anksčiau Lietuvoje iš jo buvo gaminami lankai (lankams mediena buvo eksportuojama net į Angliją), strėlės, ietys, kardų rankenos, šautuvų buožės, kotai kovos kirviams, buitiniai reikmenys, skulptūros, vėliau ėmė gaminti muzikos instrumentus, parketą, baldus. Meilės saloje tai kaip savotiškas amžinos meilės simbolis.
Meilės sala palengva tampa ir jaunavedžių fotosesijų vieta. Tikime, kad ši vieta pritrauks vis daugiau ir daugiau meile degančių širdžių, įsimylėjėlių, jaunavedžių, kurie norės savo meilės prisipažinimus ištarti būtent Meilės saloje. Juk šiame nuostabiame gamtos kampelyje pasakyti meilės žodžiai niekur nedings ir lydės visą gyvenimą.
Žvelgaičių ežerą ir Meilės salą jame supa viena iš penkių NATURA 2000 buveinių apsaugai svarbių teritorijų (BAST) - Žagarės ozas (LTJOI0007). Vietovė atrinkta stepinių pievų, spygliuočių miškų ant fliuvioglacialinių ozų apsaugai. Čia stebimas didysis auksinukas, ūdros ir kitos retos vabzdžių, paukščių, gyvūnų rūšys. Bet kartais pasitaiko ir netikėtų svečių. Pirmosios spalio dienos rytą pontoniniu tiltu link Meilės salos pastebėta keliaujanti kanadinė audinė. Galbūt ją paviliojo miškingos Žvelgaičio ežero pakrantės, kur gausu jai tinkamo maisto, o gal tiesiog skubėjo kuo greičiau palikti šią teritoriją, kad nesutiktų savo priešo ūdros.
Kanadinės audinės tėvynė – Šiaurės Amerika. Paplitusi Aliaskoje, Kanadoje ir didžiojoje dalyje JAV teritorijos. Į Europą atvežta XIX a. pabaigoje auginimui fermose. Pabėgusios iš jų, audinės daug kur įsiveisė ir laisvėje. Lietuvoje kanadinės audinės pradėtos auginti 1930 m. 1996 m. duomenimis Lietuvoje gyveno apie 2 750 šios invazinės rūšies gyvūnų.
