15min pokalbis su Aušrine Armaitiene – apie jos patirtį Mianmare, labiausiai įspūdį palikusias pasaulio šalis bei ko išmokstame į pasaulį nebijodami pažvelgti kitų akimis.
– Aušrine, užėjus į Lietuvos užsienio reikalų ministerijos kelionių rekomendacijų polapį galima rasti įspėjimą: jei šiuo metu esate Mianmare, rekomenduojama kuo greičiau išvykti. Tai viena iš nesaugių ir pavojingų šalių.
– Mianmare su turizmu situacija dabar gana sudėtinga. Šalį valdo chunta, o demokratinio judėjimo lyderė Aung San Suu Kyi nuo 2021 metų yra kalėjime ar namų arešte.
Kai buvau Mianmare, demokratinėms jėgoms buvo leidžiama šiek tiek reikštis. Nors ir tada šalį valdė chunta, bet tam tikrus klausimus galėjo spręsti demokratinis judėjimas ir jo lyderė Aung San Suu Kyi. Gana keistas valdymo modelis.
Vietiniai, tiesa, bandė bruzdėti prieš karinę valdžią, vyko taikūs mitingai – su vėliavomis, skanduojant. Pati esu mačiusi tokių demonstracijų.
Nežinau, kiek koordinuoti opoziciniai judėjimai ir kiek jie yra stiprūs. Kyla daug klausimų, tarkime, ar pasipriešinti karinei jėgai užtenka skanduojančios demonstracijos?
Mianmaras – be galo turtinga šalis, turinti visus brangiuosius ir pusbrangius akmenis. Jei būtų teisingas valdymas, sunku pasakyti, greta kokių šalių ji rikiuotųsi. Tačiau čia be galo didelė kontrabanda, o ant visų turtų uždėta chuntos ranka.
Viešasis sektorius tarp žmonių neturi autoriteto, pagarbos, manoma, kad politikai nėra išrinkti demokratiškai.
Be viso to, šalies rūpesčius dar pagilino neseniai įvykęs stiprus žemės drebėjimas. Mandalėjus – vienas moderniausių Mianmaro miestų – sugriautas.
– Kaip jūs pati atsidūrėte Mianmare?
– Liuksemburgo vystomojo bendradarbiavimo agentūra „LuxDev“ paskelbė konkursą ir ieškojo dėstytojų, kurie norėtų padirbėti Mianmare.
