Sekite 15min Google
Atostogaujant moteriai pasireiškę simptomai pasirodė esą nepagydomas smegenų auglys, rašoma „Mirror“.
28-erių Caoimhe Jennings kartu su vyru Ollie išvyko į Tailandą švęsti jo 30-ojo gimtadienio, kai jai pasireiškė stipri paranoja. Buvo ir daugybė kitų simptomų, tačiau jai vis labiau silpstant labiausiai išsiskyrė paranoja. Gavus tyrimų rezultatus, jai buvo nurodyta skubiai vykti į ligoninę.
Moteris teigė, kad nesuprato, kas su ja vyksta: „Sėdėjome ir vakarieniavome paplūdimyje, kai pastebėjome, jog potvynio vanduo pakilęs kiek aukščiau nei praėjusią naktį. Buvau visiškai įsitikinusi, kad tuoj kils cunamis, todėl priverčiau Ollie grįžti su manimi į viešbutį. Taip pat buvau įtikėjusi, kad blogai jaučiuosi apsinuodijusi metanoliu – nors buvau tik gurkštelėjusi alkoholio. Buvau visiškai pasidavusi paranojai. Plaukiant laivu, vandens pakrantėje buvo matyti milžiniškų driežų. Labiausiai stebina tai, kad aš jų visiškai nemačiau – nors jie buvo maždaug 1,2 metro ilgio ir puikiai matomi visose mūsų nuotraukose.“
Dar vienas atvejis, privertęs ją sunerimti, kad galbūt vyksta kažkas rimtesnio, buvo tada, kai ji staiga pamiršo, kaip važiuoti dviračiu. Simptomai pasireiškė 2025 m. sausį: Caoimhe pradėjo varginti akių sausumas, tad jai buvo patarta naudoti lašus, tačiau tai davė menką efektą.
Nors ji nebuvo linkusi daug vartoti alkoholio, tačiau vakarais mėgdavo išgerti taurę ar dvi vyno. Pabudusi ir pasijutusi itin prastai bei stipriai sunegalavusi – ji sunerimo. Mokesčių specialistė ką tik buvo gavusi naują darbą, suteikusį galimybę po gyvenimo Liverpulyje grįžti į Airiją; kadangi naująją veiklą turėjo pradėti iškart po kelionės į Tailandą, atsiradusius simptomus ji priskyrė patiriamam stresui.
Vis dėlto jos būklė prastėjo: ji nebegalėjo sulaikyti šlapimo, o rytais atsibusdavo patinusiu veidu ir pėdomis. Jai taip pat pradėjo dvejintis akyse, todėl ji kreipėsi į vietos optometrininką apžiūrai – būtent tada ir paaiškėjo tikrasis jos sveikatos būklės mastas. Ji pasakojo: „Kai papasakojau, kas vyksta, gydytojo veidas persimainė. Iš tiesų maniau, kad tai nieko rimto. Vos per valandą man buvo atlikta operacija dėl hidrocefalijos – į smegenis teko įstatyti dreną skysčių pertekliui pašalinti. O kitą rytą man pranešė, kad smegenų centre aptiktas didelis auglys.“
2025 m. rugsėjį Caoimhe buvo atlikta dar viena operacija – jos metu membranoje buvo pradurta skylutė, siekiant paskatinti skysčių nutekėjimą. Ollie pasipiršo jai prieš šią operaciją; ji praėjo sėkmingai, ir Caoimhe optimistiškai žvelgė į ateitį, kol spalį, deja, paaiškėjo, kad navikas mutavo ir liga tapo nepagydoma. Ji pasakojo: „Kai paklausiau, kokia prognozuojama gyvenimo trukmė, man pasakė, kad liko mėnesiai, o ne metai. Šioje stadijoje chemoterapija nebūtų padėjusi, o radioterapija, nors ir nesumažintų naviko, galėtų šiek tiek pratęsti mano gyvenimą.“
2026 m. sausį jie susituokė; esama vilčių teikiančių ženklų – panašu, kad navikas mažėja. Ji pridūrė: „Dabar stengiuosi į viską žvelgti optimistiškai. Palyginti su tuo, kaip jaučiausi prieš metus, dabar nejaučiu skausmo. Keista, bet laikau save labai laiminga, palyginti su kitais žmonėmis, atsidūrusiais tokioje padėtyje. Turiu nuostabų vyrą, palaikančią šeimą, kuri manęs neapleidžia, ir puikius uošvius, kurie dėl manęs padarytų absoliučiai viską. Meldžiuosi, kad gyvenčiau dar ne vienerius metus. Stengiuosi kuo prasmingiau išnaudoti kiekvieną dieną.“
