Sekite 15min Google
Varėna – masalas ir vilniečiams
Minėti uzbekai po dviejų valandų jėgų atgavimo Varėnoje, kainavusio po 7 eurus, pasidarė bent 50 nuotraukų su sporto centro išorės bei vidaus vaizdais ir atidžiai ieškojo suvenyrų parduotuvės.
Patys varėniškiai penktadienio ir šeštadienio pavakare į baseiną kiek privengia eiti – plaukimo takelius būna okupavę anūkai, atvykę aplankyti senelių arba Eišiškių gyventojai. Nedidelė dalis lankytojų būna „atbridę“ iš ekskursijų kad ir po Čepkelių raistą.
Pavojinga penktadienio ir šeštadienio vakarais belstis į Jonavos, Širvintų ar Molėtų baseinus. Ten prie persirengimo kabinų rikiuojasi eilutė.
„Į mūsų baseiną veržiasi alytiškiai, marijampoliečiai, kauniečiai“, – pripažįsta Prienų sporto centro direktorius Paulius Ivanauskas, kurio teigimu, tautiečius masina naujumas, 7 eurų 2 valandų apsilankymo savaitgalį kaina ir švara.
Panašias tendencijas įžvelgia ir Klaipėdos rajono sporto centro vadovas Vaidas Liutikas. Itin modernios architektūros baseinas aidi nuo svečių iš Klaipėdos ar Šilutės. Keletas delegacijų iš užsienio kruopščiai analizavo vandens ir architektūrinių sprendimų sąsajas bei bando tai nukopijuoti.
Vaidą pasiekė ir šuolininko Roko Šermukšnio, dabar gyvenančio Norvegijoje, įspūdžiai apie Gargždų baseiną: „Esu sužavėtas. Visada prisiminsiu, kad į Lietuvą grįžti gera. Labai rimtai svarstau galimybę grįžti į Lietuvą. Tam akstinas ir baseinas“.
Baseinai šalia kultūros
Turizmo rinkos ekspertai pastebi, kad Pasvalio baseine pusė užrašų jau dabar – latvių kalba. Latviai aplanko vietinius muziejus, užsiperka šviežios mėsos ir keliauja į baseinus.
Vos ne specializuotus baseinų pažinimo turus rengia ir pavienės lietuvių 2–3 šeimų kompanijos, kurių amžiaus vidurkis 45–60 metų. Tokių šeimų vaikai gyvena savarankiškai, anūkų dar nėra, o SPA sveikatingumo paslaugų dar nereikia. Todėl Lietuvos pažinimo šauksmas prašosi sudėlioti štai tokią kombinaciją – koks nors dvaras ar gamtos pažinimo takas, baseinas ir pusiau gurmaniška vakarienė.
Panašiais maršrutais po regionus keliauja ir lietuvių senjorų autobusai, bet lietuviai, priešingai nei švedai ar danai, neišsirengia ir į baseinus nešoka.
Geras impulsas
Tadas Kertenis, kelionių aplikacijos „Hoperfy“ įkūrėjas, baseinų bumą sieja su pasikeitusiu tautiečių požiūriu. „Posovietinis keliautojas vadovavosi posakiu – „aš buvau“, dabartinis keliautojas – „aš patyriau“. Dėl to ir lakstoma po padėlio stovyklas Ispanijoje ar ieškoma baseino Gargžduose“, – sako Tadas.
Jis abejoja, ar reiktų nuo baseinų rengti nedideles apžvalgines ekskursijas po Klaipėdos rajoną ar Elektrėnus. „Baseinai turėtų likti tik vienas privačių apsilankymo taškų. Per didelis žmonių sambrūzdis gali sukelti atmetimo reakciją“, – aiškina Tadas.
Jo įsitikinimu, mums nereikėtų perimti ir Islandijos fenomeno, kur iki panakčių natūralių geizerių pašonėje griaudi metalo muzikos grupės. „Mūsų žmonės yra kiek kitokio kirpimo“, – sako Tadas.
Tuo tarpu psichologas Jonas Jadevičius vyresnei kartai pataria imti pavyzdį kad ir iš danų.
„Kulinariniai tradiciniai skirtumai yra, bet kodėl nereikėtų pažinti Gargždų baseino architektūros ar jame išsimaudyti“, – sako Jonas.
Skaičiuojama, kad Lietuvoje yra 56 didesni plaukimo baseinai, tačiau jie yra tik 24-iose iš 60-ies savivaldybių.
