Juokingas todėl, nes primena laukinius laikus, kai mūsų miestų gatves buvo uzurpavę keleiviniai mikriukai. Pamenate juos? Tie mikriukai buvo pakeitę miestų viešąjį transportą ir, chaotiškai važinėdami, pridirbo daug juokingų nutikimų (kartą mačiau, kaip, išlipęs iš mikriuko Kaune, keleivis taip stipriai trenkė durimis, kad jos iškrito ant žemės).
O aktualus, nes buvo laikai, kai ir pats stovėdavau Šiaulių centrinio turgaus stotelėje laukdamas mikriuko į Kuršėnus. Ko į juos važiuodavau? Senelių ir giminių lankyti (pusė mano giminės yra iš Kuršėnų).
Dar juokingiau, kad pagal kraują esu daug labiau kuršėnietis.
Juokinga, kai dabar prisimeni – iš Kėdainių, kuriuose tuo metu gyvenau, į Kuršėnus atvykdavau kaip į kaimą ir jausdavausi tikru miestiečiu. Dar juokingiau, kad pagal kraują esu daug labiau kuršėnietis nei kėdainietis (kėdainiečio kraujo manyje nėra nė mililitro, o kuršėniečio – bent pusė viso kraujo).
