2026-05-15 17:00

Nyksta unikali Lietuvos vieta: lankytojų elgesys šokiruoja

Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcija informuoja, kad pastaraisiais metais dėl netinkamo lankytojų elgesio nyksta Dubravos rezervatinės apyrubės vertybės, teritorija vis dažniau naudojama kaip miesto parkas: paliekamos šiukšlės, naktį ir dieną garsiai leidžiama muzika, paleidžiami šunys be antsnukio, ištrypiama pelkė ir renkamos spanguolės, vaikštoma ne mokomuoju taku.
Žaliuojanti Dubravos rezervatinė apyrubė
Dubravos rezervatinė apyrubė / Mariaus Vizbaro / 15min nuotr.

Dėl trikdymo rezervate retėja laukinių gyvūnų. Anksčiau žiemą buvo fiksuojami įvairių laukinių rūšių pėdsakai, dabar dažniausiai matomi tik žmonių ir šunų. 2016 m. paskutinį kartą stebėta paprastoji jerubė (Bonasa bonasia) – žemėje perintis paukštis, itin jautrus trikdymui.

Mariaus Vizbaro / 15min nuotr. / Žaliuojanti Dubravos rezervatinė apyrubė
Mariaus Vizbaro / 15min nuotr. / Žaliuojanti Dubravos rezervatinė apyrubė

Pagal Saugomų teritorijų įstatymą, rezervatuose lankytis galima tik moksliniais, mokymo, pažintiniais tikslais. Už laukinių augalų ar grybų rinkimą, jų augaviečių žalojimą ar naikinimą rezervate taikoma 80–700 eurų bauda. Už grybų iš raudonosios knygos rinkimą ar pardavinėjimą – 250–1000 eurų bauda. Apie pažeidimus reikia pranešti numeriu 112.

Rezervatas – tai saugoma teritorija, kurioje siekiama išsaugoti moksliniu požiūriu ypač vertingas gamtos ir kultūros paveldo vertybes bei užtikrinti natūralią gamtinių procesų eigą. Čia nustatyta konservacinė žemės naudojimo paskirtis, todėl ūkinė veikla nevykdoma. Pagal steigimo ypatumus rezervatinės apyrubės yra nedidelio ploto gamtiniai ar kultūriniai rezervatai, steigiami kaip atskiros saugomos teritorijos.

Mariaus Vizbaro / 15min nuotr. / Žaliuojanti Dubravos rezervatinė apyrubė
Mariaus Vizbaro / 15min nuotr. / Žaliuojanti Dubravos rezervatinė apyrubė

Dubravos rezervatinė apyrubė įsteigta 1994 m., siekiant išsaugoti retas miško augavietes, našius spygliuočių medynus ir kitas vertingas augalų bendrijas.

Už laukinių augalų ar grybų rinkimą, jų augaviečių žalojimą ar naikinimą rezervate taikoma 80–700 eurų bauda.

Pagrindiniai tikslai:

  • išsaugoti natūralią aukštapelkę, našius eglynus ir kitas miško bendrijas;
  • būti mokslinių tyrimų objektu, kuriame atliekami natūraliai besiformuojančių miško biogeocenozių tyrimai ir nuolatiniai stebėjimai.

Rezervatinėje apyrubėje draudžiama naudoti gamtinius išteklius ir vykdyti ūkinę veiklą, išskyrus gaisrų gesinimą ir sanitarines apsaugos priemones epizootijų ar masinio kenkėjų plitimo atvejais.

Už rezervatinės apyrubės būklę atsako Dubravos eksperimentinė miškų urėdija, o Miškų institutas vykdo mokslinius tyrimus ir rengia metraštį.

Kas leidžiama rezervatinėje apyrubėje:

  • moksliniai tyrimai, inventorizacija, monitoringas;
  • priešgaisrinė profilaktika, kvartalinių linijų valymas, priešgaisrinių juostų mineralizavimas;
  • mokomosios praktikos ir pažintinės ekskursijos.

Fiziniai ir juridiniai asmenys už nuostatų pažeidimus atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

Nuo 2005 m. Dubravos rezervatinė apyrubė įtraukta į „Natura 2000“ tinklą kaip buveinių apsaugai svarbi teritorija „Dubravos sengirė“ (LTKAU0013). Steigimo tikslas yra išsaugoti EB svarbos natūralių ir saugomų rūšių buveinių plotus: 7140 Tarpinės pelkės ir liūnai; 9010 Vakarų taiga; 91D0 Pelkiniai miškai; Europinis plačiaausis (Barbastella barbastellus).

Svarbi informacija lankytojams

• Rezervatinėje apyrubėje filmuojama prevenciniais ir moksliniais tikslais – tai leidžia stebėti lankytojų srautus, fiksuoti galimus pažeidimus ir taip užtikrinti teritorijos apsaugą. Moksliniais tikslais renkami duomenys apie gyvūnų elgseną, buveinių pokyčius ir aplinkos būklę.

• Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. lapkričio 15 d. įsakymo Nr. D1‑849 „Dėl Lankymosi miške taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo 15.5 punktu, draudžiama paleisti miške šunį be antsnukio, išskyrus atvejį, kai šuo vedamas už pavadėlio. Ši taisyklė skirta apsaugoti laukinius gyvūnus, kurie gali būti išgąsdinti ar sužeisti laisvai lakstančio šuns. Ji taip pat saugo kitus lankytojus, nes net ir draugiškas šuo nepažįstamoje aplinkoje gali elgtis nenuspėjamai.

• Rezervatinės apyrubės ribos pažymėtos ant medžių, todėl prašoma vaikščioti tik mokomuoju taku ir iš jo ribų neišklysti. Tai yra jautri gamtinė teritorija, kurioje saugomos retos rūšys ir natūralios buveinės. Nukrypimas nuo tako gali pažeisti augaliją, sutrikdyti gyvūnų gyvenimą.

• Atkreipkite dėmesį į laikinai įrengtas ėjimo krypties rodykles. Jos padeda išvengti pasiklydimo, nuklydimo į pavojingas ar jautrias vietas ir užtikrina sklandų lankytojų judėjimą.

• Lankytis prašoma tik šviesiu paros metu. Tamsumoje padidėja rizika pasiklysti, susižaloti ar sutrikdyti naktinius gyvūnus. Šviesiu metu lankytojai geriau mato takus, ribas ir įspėjamuosius ženklus, todėl sumažėja nelaimingų atsitikimų tikimybė.

Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcija prašo gerbti save, kitus ir visą gyvąją gamtą. Šis principas primena, kad kiekvienas lankytojas yra atsakingas už savo elgesį ir jo poveikį aplinkai. Pagarba gamtai reiškia atliekų nepalikimą, triukšmo vengimą, gyvūnų netrikdymą ir saugų judėjimą.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą